Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė tapo viena iš šešių 2025 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureačių. Šis prestižinis įvertinimas mokslininkei skirtas už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą bei gebėjimą sudėtingas akademines įžvalgas paversti įtraukiančiais visuomenės pasakojimais.
Prestižinis įvertinimas už idėjų sklaidą
Nacionalinė premija kasmet skiriama tik patiems iškiliausiems kūrėjams, todėl šis apdovanojimas laikomas aukščiausiu kultūros srities įvertinimu Lietuvoje, panašiai kaip ir kitas prestižinis apdovanojimas, skiriamas už indėlį į saugumą bei valstybingumo stiprinimą. Nors tradiciškai premijos dažniau keliauja į „grynųjų menų“ atstovų – rašytojų ar kompozitorių – rankas, prof. M. Drėmaitės veikla įrodė, kad architektūros istorija yra neatsiejama kultūros dalis.
Istorikės kandidatūrą iškėlusi leidykla „Lapas“, palaikoma VU ir Nacionalinio architektūros instituto, pabrėžė jos nuopelnus populiarinant Lietuvos paveldą. Pati profesorė teigia, kad komisija itin tiksliai suformulavo jos veiklos esmę – tai architektūros horizontų atvėrimas ir idėjų sklaida, o ne tik sausas faktų rinkimas.
Menas moksle: kaip prakalbinti pastatus
Paklausta apie balansą tarp dviejų sričių, prof. M. Drėmaitė pabrėžia jų sinergiją: „Mokslas padeda formuluoti idėjas, o menas padeda jas komunikuoti.“ Nors visi jos darbai yra grįsti griežtais moksliniais tyrimais ir verifikuotais faktais, jų pateikimas – parodos, knygų dizainas, viešos paskaitos – reikalauja meninės pajautos.
Viena svarbiausių profesorės keliamų problemų – visuomenės gebėjimas suprasti savo aplinką. „Keliu klausimą, ar visuomenė nėra praradusi gebėjimo skaityti architektūros siunčiamų žinučių“, – sako ji. Jos tikslas – išmokyti žmones „skaityti“ miestus, suprasti jų estetiką ir istorinius sluoksnius.
Nuo Kauno modernizmo iki UNESCO aukštumų
Per pastaruosius septynerius metus prof. M. Drėmaitė įgyvendino projektus, kurie pakeitė Lietuvos paveldo suvokimą. Svarbiausias jų – Kauno modernizmo tyrimai, kurie virto tarptautine paroda „Optimizmo architektūra“ ir galiausiai padėjo šiam unikaliam paveldui atsidurti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.
Kiti reikšmingi darbai apima:
* Sovietmečio gyvenamosios architektūros studijas leidinyje „Jūs gaunate butą“.
* Projektą „Neįgyvendintas Vilnius“, atskleidusį dingusias miesto vizijas.
* Arno Funko kūrybos analizę ir parodas Lietuvos regionuose.
Tyrimai, kurie tampa viešuoju diskursu
Didžiausiu įvertinimu profesorė laiko akimirką, kai jos tyrimų temos pradeda gyventi savarankišką gyvenimą. Kai bendruomenės pačios organizuoja ekskursijas, rūpinasi pastatais ir įtraukia paveldo klausimus į kasdienį diskursą, tyrėjas gali judėti toliau.
Žvelgdama į ateitį, M. Drėmaitė jau planuoja naujus darbus. Jos akiratyje – XX a. Lietuvos architektų migracija ir Bauhauzo absolvento Vlado Švipo studija, kuri sujungs Lietuvos, Vokietijos ir JAV istorinius kontekstus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas tapo 2025 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate?
Šių metų prestižinį apdovanojimą už architektūros istorijos tyrimus ir jų sklaidą pelnė Vilniaus universiteto mokslininkė.
- Laureatė yra prof. Marija Drėmaitė, dirbanti VU Istorijos fakultete.
- Premija skirta už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą.
Kokią įtaką prof. M. Drėmaitės veikla turi visuomenei?
Profesorės darbai padeda žmonėms ne tik matyti, bet ir suprasti juos supančią architektūrinę aplinką.
- Per viešas paskaitas ir knygas architektūros istorija tampa prieinama plačiajai visuomenei.
- Keliaujančios parodos skatina Lietuvos regionų gyventojų domėjimąsi vietos paveldu.
Už kokius konkrečius pasiekimus buvo skirtas šis aukštas įvertinimas?
Nacionalinė premija skirta už meistrišką architektūros naratyvų kūrimą ir Lietuvos garsinimą pasaulyje.
- Pabrėžtas istorikės indėlis į Kauno modernizmo įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
- Kandidatūrą iškėlė leidykla „Lapas“, o palaikė svarbios mokslo ir architektūros institucijos.
Kokia yra šios premijos reikšmė ir kas vyks toliau?
Šis įvertinimas patvirtina, kad architektūros istorija yra lygiavertė „gryniesiems menams“ Lietuvos kultūros lauke.
- Apdovanojimas padės toliau plėtoti tarptautinę sklaidą ir naujus edukacinius projektus.
- Išlaikomas aukštas premijos prestižas, nes kasmet įvertinami tik šeši iškiliausi šalies kūrėjai.
Komentarai