Griežtas Europos Sąjungos (ES) Platformų darbo direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje gali tapti finansiniu šoku tiek vartotojams, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims. Ekonominių tyrimų agentūros „Pragmatic Policy Group“ (PPG) atlikta analizė rodo, kad privalomas kurjerių ir pavežėjų perkvalifikavimas į etatinius darbuotojus pristatymo paslaugų kainas vidutiniškai padidintų nuo 32 iki 43 procentų. Toks kainų šuolis ne tik patuštintų gyventojų kišenes, bet ir iki 51 proc. sumažintų paslaugų paklausą, sukeldamas grandininę reakciją visoje šalies ekosistemoje.
Lietuva iki šių metų pabaigos privalo perkelti ES direktyvą į nacionalinę teisę. Nors dokumento tikslas yra skaidrinti platformų veiklą ir suteikti aiškesnį statusą dirbantiesiems, verslo bendruomenė įspėja apie galimą perteklinį reguliavimą. Jei nacionalinės institucijos pasirinks griežčiausią modelį, platformos būtų priverstos tūkstančius šiuo metu savarankiškai veikiančių asmenų – nuo maisto išvežiotojų iki korepetitorių ar namų tvarkytojų – įdarbinti pagal tradicines darbo sutartis.
Ekonominis poveikis skaičiais: kas laukia rinkos
Analizėje modeliuojamas scenarijus atskleidžia, kad radikalus veiklos modelio keitimas turėtų tiesioginę neigiamą įtaką valstybės biudžetui ir verslo pajamoms. Žemiau pateikiami pagrindiniai prognozuojami praradimai, jei būtų pasirinktas privalomas darbuotojų perklasifikavimas:
| Rodiklis | Prognozuojamas poveikis |
|---|---|
| Pristatymo paslaugų kainų augimas | 32–43 % |
| Paslaugų paklausos mažėjimas | 18–51 % |
| Metiniai verslo pajamų nuostoliai | iki 76 mln. Eur |
| Prarastos lankstaus uždarbio galimybės | 70–82 % |
| Valstybės biudžeto netekimai (GPM ir pelno mokestis) | iki 7,9 mln. Eur |
„Wolt“ viešosios politikos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Liutvinskas pabrėžia, kad platformos jau tapo kritine restoranų ir mažmeninės prekybos dalimi. Pasak jo, išaugusios kainos galutiniams vartotojams tiesiogiai kirstų per vietos verslų pajamas, o galiausiai apribotų ir pačių platformose veikiančių asmenų galimybes užsidirbti.
Prarandamas lankstumas: studentų ir slaugančiųjų dilema
Šiuo metu platforminis darbas vertinamas būtent dėl galimybės patiems planuoti laiką. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinės direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė pastebi, kad įvedus įprastus darbo santykius, neliktų laisvės, kuri yra esminis šios veiklos privalumas. Tai ypač aktualu specifinėms visuomenės grupėms, kurioms tradicinis darbo grafikas yra neprieinamas.
Studentai, norintys užsidirbti tarp paskaitų, arba asmenys, slaugantys artimuosius, netektų galimybės lanksčiai įsijungti į darbo rinką. Skaičiuojama, kad dėl reguliavimo pokyčių būtų prarasta iki 82 proc. dabartinių lankstaus uždarbio galimybių. Tai reiškia, kad kurjeriai-partneriai kasmet negautų nuo 6 mln. iki 17,5 mln. eurų pajamų (atskaičius išlaidas).
E. Ruželės teigimu, dabartinis modelis taip pat veiksmingai mažina šešėlinę ekonomiką, nes skaitmeninėse platformose kiekviena operacija yra fiksuojama ir apskaitoma. Griežtas direktyvos įgyvendinimas galėtų nusiųsti neigiamą signalą užsienio investuotojams, rodant, kad Lietuva linkusi kurti perteklinę naštą inovatyviems verslams.
Sprendimas – nacionalinių institucijų rankose
Nors ES direktyva yra privaloma, joje palikta nemažai erdvės nacionalinėms valstybėms pačioms nuspręsti dėl konkretaus įgyvendinimo modelio. Ekspertai ragina siekti balanso: stiprinti platformose veikiančių asmenų apsaugą, bet neišnaikinti paties lankstumo principo.
Artimiausiais mėnesiais paaiškės, kokį kelią pasirinks Lietuvos įstatymų leidėjai. Nuo šio sprendimo priklausys, ar platformų ekosistema išliks prieinama smulkiajam verslui ir ar vartotojai neturės mokėti už įprastus pietus gerokai brangiau vien dėl pasikeitusio paslaugos teikėjo teisinio statuso.
Šaltinis: ELTA
Komentarai