Regioninė parengtis: maltiečių atsako strategijos kūrimas
Utenoje įvyko svarbios Maltos ordino pagalbos tarnybos (maltiečių) Rytų regiono stalo pratybos, skirtos krizių parengties ir atsparumo stiprinimui. Šis praktinis užsiėmimas subūrė maltiečių grupes iš viso regiono, siekiant sukurti koordinuoto reagavimo mechanizmus ir įvertinti galimus veiklos scenarijus – nuo potvynių ir gaisrų iki karinių grėsmių.
Pratybos buvo dalis platesnio, teoriniu mokymų ciklu paremto, projekto, skirto įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijos projektą „Organizacijos parengties ir atsparumo krizinėms situacijoms, pilietinio pasipriešinimo žinių ir įgūdžių stiprinimas“.
Kodėl regioninė specializacija svarbi?
Vilniuje prasidėjusios pratybos ieškojo bendro veikimo algoritmo, o Utenos susitikimo tikslas buvo eiti „gilyn“ – pritaikyti planus prie regiono geografinių ir žmogiškųjų išteklių specifikos. Rytų Lietuvoje veikia 11 aktyvių maltiečių grupių, kurioms, pasak maltiečių Civilinės saugos ir pirmosios pagalbos programos vadovės Violetos Masteikienės-Schenk, būtina konkretizuoti veiksmus:
„Antras žingsnis – į regionus, kad, įsivertinę parengties galimybes įvairiais kampais, galėtume sukonkretinti veiksmų planą pagal geografinius ypatumus ir maltiečių grupių potencialą. Žodžiu, pradedame eiti gilyn ir, kaip sakoma, dramblį valgyti po kąsniuką.”
Koordinavimas mažose grupėse ir su bendruomenėmis
Pratybose dalyvavo savanoriai ir iš mažesnių miestelių, kur grupės yra nedidelės (11–17 asmenų), ir jų kasdienė veikla dažnai apsiriboja senolių lankymu. Krizės atveju joms itin svarbu:
- Bendradarbiauti su vietos institucijomis: Dalintis informacija, technika ir pajėgumais.
- Regioninis resursų dalijimasis: Žmogiškųjų ir materialinių išteklių mainai su kaimyninėmis maltiečių grupėmis.
- Evakuacijos scenarijai: Nustatyti, kurios grupės, esant karo grėsmei, turėtų evakuotis, o kurios galėtų tapti priimančiosiomis grupėmis.
Utenos maltietė Vita Narbutienė pabrėžė poreikį išgryninti vidaus resursus ir kurti lokalias lyderių komandas:
„Manau, pirmiausia reikia sužinoti, įsivertinti savo „ūkyje“, pasidomėti, kaip pasiruošę kaimynai maltiečiai, tada eiti prie bendrų parengties planų. Būtų gerai kiekviename miestelyje turėti 3–5 asmenų krizių valdymo komandą, galinčią koordinuoti bendrus organizacijos veiksmus.“
Kriaunų, turinčios 17 savanorių grupę, pavyzdys iliustravo vietinės bendruomenės svarbą: pratybų metu buvo nagrinėjamas mokyklos pastato su sporto sale ir dideliu rūsiu panaudojimas krizių metu, demonstruojant glaudaus bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis potencialą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks yra pagrindinis „Maltiečių“ krizių parengties pratybų Utenoje tikslas ir kokią naudą jos teikia vietos bendruomenėms?
Pagrindinis tikslas yra sukonkretinti bendrą organizacijos veiksmų algoritmą pagal Rytų regiono geografinius ypatumus ir potencialą, ruošiantis įvairioms situacijoms (potvyniams, gaisrams, karui). Būtent regioninis planavimas leidžia savanoriams nustatyti, kaip efektyviai dalintis ištekliais su kaimyninėmis grupėmis ir vietos institucijomis. Tai stiprina vietos bendruomenių atsparumą, nes leidžia veikti koordinuotai ir užtikrina, kad pagalba pasiektų žmones greičiau, ypač atokiau esančiose vietovėse.
Ką turėtų daryti mažesnių miestelių gyventojai ar nedidelės savanorių grupės, kad sustiprintų savo parengtį krizės metu?
Mažesnių miestelių grupės neturėtų veikti vienos. Svarbiausia – užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su vietos institucijomis (savivaldybe, seniūnija, ugniagesiais) ir kitomis bendruomenėmis. Maltiečių pratybos pabrėžė poreikį iš anksto įsivertinti, kaip dalintis inventoriumi, technika ir žmogiškaisiais ištekliais su artimiausiomis kaimyninėmis grupėmis. Krizės metu informacijos dalijimasis yra esminis sėkmės veiksnys.
Ar „Maltiečių“ pratybos yra vienkartinis renginys, ar ilgalaikis projektas, skirtas stiprinti pilietinį pasipriešinimą?
Tai yra ilgesnio projekto, skirto sustiprinti organizacijos parengtį ir atsparumą krizinėms situacijoms bei pilietinio pasipriešinimo žinias, tęsinys. Šis projektas yra įgyvendinamas padedant Krašto apsaugos ministerijai. Pratybos vyksta etapais – nuo bendro algoritmo sukūrimo Vilniuje iki detalaus veiksmų plano pritaikymo pagal regiono specifiką, siekiant nuosekliai ir sistemingai didinti visos organizacijos ir bendruomenių pasiruošimą.
Kokias esmines pamokas apie pasiruošimą krizėms gali pritaikyti kiekvienas Lietuvos gyventojas šiandien?
Svarbiausia pamoka – pradėti ruoštis nedelsiant, žengiant mažus žingsnius („dramblį valgyti po kąsniuką“). Kiekvienas gyventojas turėtų: 1) turėti šeimos/asmeninį veikimo planą krizės atveju; 2) žinoti vietos informacijos šaltinius; 3) įsivertinti savo ir kaimynų galimybes (kas gali kam padėti); 4) palaikyti ryšį su vietos savanorių grupėmis, kad žinotų, kaip prisidėti arba gauti pagalbos esant poreikiui.
Komentarai