Apsilankymas Marijampolės savivaldybėje virto „gyva pamoka apie savivaldą“
Marijampolės savivaldybės administracija sulaukė smalsių svečių – 6-okų iš Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos, kuriuos atlydėjo auklėtoja Solveiga Smelstoriūtė. Kaip įprasta, jaunieji svečiai susitiko su savivaldybės meru Povilu Isoda.
Šis vizitas tapo ne sausa teorijos pamoka, o gyvu, įtraukiančiu susitikimu. Mokiniai turėjo progą iš arti susipažinti su vietos valdžios darbu, suprasti, kaip vyksta sprendimų priėmimas savivaldybėje bei kas slypi už kasdienės dokumentų ir posėdžių rutinos. Toks formatas padeda auginti pilietinį ugdymą mokykloje ir parodo, kad savivalda – ne kažkur toli, o čia pat, kasdien veikianti bendruomenės labui.
Skirtingi klausimai, bendras smalsumas
Susitikimo metu paaiškėjo, kad moksleivių domėjimosi sritys skiriasi pagal amžių. Jaunesni mokiniai dažniau smalsavo apie mero kelią į politiką, jo patirtis ir kasdienybę, tuo tarpu vyresniems labiau rūpėjo Marijampolės plėtra, savivaldos atsakomybės ir tai, kaip kuriama krašto ateitis. Šis gyvas dialogas atskleidė nuoširdų moksleivių domėjimąsi ir augantį supratimą, kodėl vietos valdžia yra tokia reikšminga.
Mero linkėjimai: mažiau ekranų, daugiau veiksmo
Atsisveikindamas meras moksleiviams pateikė svarbius patarimus ateičiai. Jis linkėjo neprarasti smalsumo, drąsiai klausti ir domėtis aplinka. Meras ypač skatino:
- Mažiau laiko praleisti prie ekranų;
- Daugiau veikti – įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, savanoriauti;
- Skaityti ir taip ne tik kaupti žinias, bet ir auginti atsakomybę už savo savivaldybę bei ateitį.
Šie raginimai tiesiogiai skatina jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą, o tokia gyva pamoka apie savivaldą palieka daug didesnį pėdsaką nei sausa teorija. Kazlų Rūdos savivaldybė džiaugiasi vaikų skaičiaus augimu, o Marijampolė – augančiu jaunimo pilietiškumu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra „gyva pamoka apie savivaldą“ ir kodėl tokie vizitai yra svarbūs pilietiniam ugdymui?
„Gyva pamoka“ – tai praktinis mokymosi formatas, leidžiantis moksleiviams tiesiogiai susipažinti su vietos valdžios darbu, sprendimų priėmimu ir kasdiene savivaldybės veikla. Šis formatas yra kritiškai svarbus, nes jis priverčia pilietiškumo teoriją virsti realia patirtimi, mažina atotrūkį tarp jaunimo ir valdžios institucijų bei skatina suprasti atsakomybę už savo bendruomenės ateitį.
Kokios sritys labiausiai domino 6-okų Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos moksleivius?
Susitikimo metu pasirodė, kad moksleivių domėjimosi sritys skyrėsi pagal amžių. Jaunesniems labiau rūpėjo mero Povilo Isodos kelias į politiką ir jo kasdienybė, tuo tarpu vyresni mokiniai aktyviai domėjosi Marijampolės plėtra, savivaldos atsakomybėmis bei tai, kaip vyksta krašto ateities kūrimas. Tai rodo augantį ir diferencijuotą smalsumą vietos politikos atžvilgiu.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai siekiant didesnio jaunimo įsitraukimo į bendruomenės gyvenimą ir koks mero patarimas?
Pagrindinis iššūkis – jaunimo atitraukimas nuo aktyvios veiklos, kurį dažnai lemia laikas, praleistas prie ekranų. Siekdamas paskatinti jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą, Marijampolės meras pateikė tris pagrindinius patarimus:
- Mažiau laiko skirti ekranams.
- Daugiau veikti – savanoriauti ir įsitraukti į bendruomenės iniciatyvas.
- Nuolat skaityti ir taip kaupti žinias.
Kokie yra kiti žingsniai moksleiviams, norintiems tapti aktyviais ir atsakingais vietos bendruomenės nariais?
Po tokios „gyvos pamokos“ moksleiviai gali imtis konkrečių veiksmų. Svarbu nepamiršti mero raginimo veikti. Mokiniai gali prisijungti prie mokyklos Tarybos ar Jaunimo reikalų tarybų savivaldybėje, aktyviai dalyvauti aplinkos tvarkymo akcijose ar siūlyti idėjas miesto jaunimo projektams. Būtent aktyvus savanoriavimas yra tiesiausias kelias pritaikyti pilietiškumo žinias praktikoje.
Šaltinis: Marijampolės savivaldybė
Komentarai