Marijampolės savivaldybė: laisvės liepsnos aikštėje

Q: Ką simbolizavo aikštėje uždegti keturiolika atminimo laužų ir koks buvo jų vaidmuo minėjime?

Aikštėje sužibę keturiolika simbolinių atminimo laužų tiesiogiai atspindėjo skaudžią Sausio 13-osios nakties statistiką – tiek gyvybių pareikalavo 1991 metų tragedija. Kiekviena liepsna buvo skirtas pagerbti žuvusius Laisvės gynėjus. Laužus lydėjo lėti varpo dūžiai, kurie kvietė susirinkusiuosius tylos minutei. Ši simbolika buvo galinga priemonė perduoti žinią apie pasiaukojimą ir nepriklausomybės vertę.

Q: Kokia yra pagrindinė mero Povilo Isodos žinia Marijampolės bendruomenei ir kodėl **vienybė** laikoma didžiausia stiprybe?

Meras Povilas Isoda akcentavo, kad vienybė yra didžiausia valstybės stiprybė. Jo žinia yra ta, kad susiskaldžiusi visuomenė būtų skaudžiausia netektis, o kol esame vieningi – šeimose, bendruomenėse ir visoje valstybėje – jokia išorinė jėga mūsų nepalauš. Jis kaip pavyzdį minėjo marijampoliečio Rimanto Juknevičiaus drąsą, įrodančią, jog pasiaukojimas už laisvę kyla iš bendros dvasios ir bendrystės jausmo.

Marijampoliečiai pagerbė Laisvės gynėjus: 14 simbolinių laužų už laisvės kainą

Sausio 13-osios vakaras Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje virto tylaus ir prasmingo susitelkimo erdve. Ši sukaktis vėl subūrė gyventojus pagerbti tuos, kurie 1991 metais, nepaisydami grėsmės savo gyvybei, stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės.

Aikštėje sužibo keturiolika simbolinių laužų – tiek, kiek gyvybių pareikalavo Sausio 13-osios naktis. Šie simboliniai atminimo laužai buvo lydimi lėtų varpo dūžių, kviečiančių tylos minutei. Kiekviena liepsna priminė ne tik drąsius žmones, bet ir esminę žinią: laisvė nėra duotybė, ji gyva tol, kol ją saugome, giname ir perduodame kaip vertybę.

Marijampolės savivaldybė: laisvės liepsnos aikštėje – pagarba Sausio 13-osios gynėjams.

Mero žinia: Vienybė – didžiausia stiprybė

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pabrėžė, kad po 35 metų ši sukaktis primena mums, kas yra svarbiausia. Jis akcentavo gyvų tų dienų liudininkų pavyzdžius, rodančius, kad laisvė buvo ginama be baimės ir be dvejonių.

„Didžiausia mūsų stiprybė yra vienybė – šeimose, bendruomenėse, miestuose ir visoje valstybėje. Susiskaldžiusi visuomenė būtų skaudžiausia netektis, o kol esame vieningi, jokia išorinė jėga mūsų nepalauš. Marijampoliečio Rimanto Juknevičiaus drąsos pavyzdys ir visų Laisvės gynėjų pasiaukojimas šiandien mus įkvepia kasdien galvoti apie laisvą, vieningą ir demokratišką Lietuvą“, – kalbėjo meras Povilas Isoda.

Atminties ir bendrystės muzika

Atminimo vakarą sustiprino solistės Ievos Narkutės ir modernaus folkloro grupės „Balti vėjai“ muzikinė programa. Jautrūs, prasmingi kūriniai pripildė aikštę bendrystės jausmo, kvietė stabtelėti ir širdimi prisiliesti prie laisvės kainos.

Muzika ir bendras susitelkimas skatino prisiminti, kaip svarbu puoselėti pilietiškumą. Tai buvo aiški žinia, kad laisvė yra vertybė. Apie pilietiškumo pamokas plačiau skaitykite čia: Seime – šimtai moksleivių: forumas „Visuomenės pilietiškumas ir sąmoningumas“ sugrįžta prie 1991-ųjų pamokų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia yra Sausio 13-osios minėjimo Marijampolėje esminė prasmė ir kodėl tai svarbu po 35 metų?

Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje vykstantis renginys skirtas pagerbti Sausio 13-osios gynėjus ir priminti apie laisvės kainą. Meras Povilas Isoda pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra įkvėpti gyventojus vienybei ir pilietiškumui. Po 35 metų ši sukaktis veikia kaip gyvas paminklas, įrodantis, kad laisvė nėra duotybė, o ją reikia nuolat saugoti ir puoselėti. Tai – tylos ir prasmingo susitelkimo erdvė, skatinanti atminti drąsą, parodytą 1991 metais.

Ką simbolizavo aikštėje uždegti keturiolika atminimo laužų ir koks buvo jų vaidmuo minėjime?

Aikštėje sužibę keturiolika simbolinių atminimo laužų tiesiogiai atspindėjo skaudžią Sausio 13-osios nakties statistiką – tiek gyvybių pareikalavo 1991 metų tragedija. Kiekviena liepsna buvo skirtas pagerbti žuvusius Laisvės gynėjus. Laužus lydėjo lėti varpo dūžiai, kurie kvietė susirinkusiuosius tylos minutei. Ši simbolika buvo galinga priemonė perduoti žinią apie pasiaukojimą ir nepriklausomybės vertę.

Kokia yra pagrindinė mero Povilo Isodos žinia Marijampolės bendruomenei ir kodėl **vienybė** laikoma didžiausia stiprybe?

Meras Povilas Isoda akcentavo, kad vienybė yra didžiausia valstybės stiprybė. Jo žinia yra ta, kad susiskaldžiusi visuomenė būtų skaudžiausia netektis, o kol esame vieningi – šeimose, bendruomenėse ir visoje valstybėje – jokia išorinė jėga mūsų nepalauš. Jis kaip pavyzdį minėjo marijampoliečio Rimanto Juknevičiaus drąsą, įrodančią, jog pasiaukojimas už laisvę kyla iš bendros dvasios ir bendrystės jausmo.

Kaip Marijampolė naudoja kultūrą ir meną, siekdama puoselėti **pilietiškumą** ir perduoti istorinę atmintį ateities kartoms?

Atminimo vakaro metu muzikinė programa, kurioje dalyvavo solistė Ieva Narkutė ir modernaus folkloro grupė „Balti vėjai“, sustiprino bendrystės jausmą ir jautrumą laisvės kainai. Menas ir muzika tampa tiltu, padedančiu ne tik prisiminti praeitį, bet ir aktyviai puoselėti pilietiškumą bei istorinę atmintį. Tokios kultūrinės iniciatyvos užtikrina, kad laisvės gynėjų pasiaukojimas būtų įkvėpimas kasdieniniam darbui kuriant laisvą, vieningą ir demokratišką Lietuvą.