Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Švedijos Karalius Karlas XVI Gustavas pirmadienį lankėsi Mickūnuose esančioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus pasienio rinktinėje. Šis vizitas skirtas įvertinti Lietuvos gynybos pramonės ekosistemą, aptarti paramos Ukrainai iniciatyvas bei Lietuvoje vystomas aukštąsias technologijas. Susitikimo metu akcentuotas glaudus valstybės institucijų, verslo ir visuomenės bendradarbiavimas, kuris tampa kritiniu veiksniu stiprinant regioninį saugumą.
Vizito dalyviams pristatytas visas gynybos inovacijų ciklas – nuo pradinės idėjos generavimo ir finansavimo mechanizmų iki praktinio technologijų panaudojimo kovos lauke. Mickūnuose pademonstruoti konkretūs sprendimai, kurie jau dabar stiprina tiek Lietuvos kariuomenę, tiek Ukrainos gynėjų pajėgumus. Šis aukšto lygio susitikimas vyksta tuo metu, kai Vilniuje aktyviai aptariamos naujos gynybos investicijos ir strateginė partnerystė su sąjungininkais.
Dronų technologijos ir praktinis pritaikymas kariuomenėje
Didžiausias dėmesys Mickūnuose sutelktas į Lietuvos įmonių kuriamas bepiločių orlaivių ir antidroninės gynybos sistemas. Švedijos Karaliui pademonstruota, kaip vietos gamintojai adaptuoja technologijas pagal realią patirtį fronte. Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą fundamentaliai pakeitė supratimą apie šiuolaikinį kariavimą, kuriame technologinis pranašumas ir greita adaptacija yra lemiami veiksniai.
Lietuvos įmonės šiuo metu kuria aukštos pridėtinės vertės sprendimus, apimančius ne tik pačius dronus, bet ir sudėtingas elektroninės kovos priemones. Šios inovacijos yra neatsiejama dalis, kuria grindžiamas gynybos pramonės plėtros planas, orientuotas į masinę gamybą ir operatyvų tiekimą. Kariuomenės atstovai patvirtino, kad Mickūnuose pristatytos technologijos jau yra integruojamos į valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos sistemas.
Finansų sektoriaus įsitraukimas į gynybos inovacijas
Svarbi renginio dalis buvo skirta finansiniam gynybos sektoriaus tvarumui. Švedijos kapitalo bankų atstovai pristatė naujus kreditavimo modelius, pritaikytus specifiniams gynybos pramonės poreikiams. Tai apima ne tik tiesioginį gamybos finansavimą, bet ir investicijas į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Verslo ir finansų sektoriaus susitelkimas leidžia Lietuvos startuoliams ir brandžioms įmonėms greičiau pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos.
Prezidentas pažymėjo, kad valstybė siekia sudaryti palankiausias sąlygas kapitalo pritraukimui į šią sritį. Diskusijose su Švedijos Karaliumi aptarta, kaip abiejų šalių verslo ryšiai gali paspartinti technologinius mainus. Finansavimo naujovės leidžia užtikrinti, kad parama Ukrainai nebūtų tik vienkartinė akcija, o taptų tvarios pramoninės grandinės dalimi, įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir savanorius.
Strateginis prioritetas – investicijų spartinimas
Lietuva šiuo metu taiko pagreitintas procedūras gynybos pramonės investicijoms, siekdama sumažinti biurokratines kliūtis gamyklų statybai ir technologijų sertifikavimui. Šalies vadovo teigimu, moderni ir inovacijomis grįsta ekosistema yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Tai apima ne tik karinę įrangą, bet ir kibernetinį saugumą bei kritinės infrastruktūros apsaugą.
Mickūnuose vykęs pristatymas parodė, kad Lietuvos gynybos sektorius per pastaruosius kelerius metus pasiekė kokybinį lūžį. Aktyvus mokslo bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimas leidžia kurti sprendimus, kurie yra konkurencingi tarptautinėje rinkoje. Vizito pabaigoje pabrėžta, kad bendri Lietuvos ir Švedijos projektai gynybos srityje toliau stiprins Baltijos regiono atsparumą išorės grėsmėms.
Šaltinis: BNS
Komentarai