Seimo Jūrinių reikalų komisija neseniai surengė nuotolinį posėdį, skirtą apžvelgti ambicingoms Klaipėdos uosto plėtros strategijoms ir su jomis susijusioms perspektyvoms, pabrėžiant ekonominę naudą ir saugumo užtikrinimą.
Strateginiai tikslai ir finansinė nauda
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A. Latakas detaliai pristatė uosto veiklą, pagrįstą išsamiais finansiniais skaičiavimais ir nauda Lietuvos ekonomikai.
Pagrindiniai tikslai iki 2029 m.:
- Kasmet po 3 proc. didinti krovą, pasiekiant 41 mln. tonų ribą.
- Generuoti 103 mln. eurų pajamų.
- Praplėsti Uosto teritoriją 657 hektarais.
- Iš naujų veiklų gauti 15,5 mln. eurų papildomų pajamų.
Didžiausio dėmesio posėdyje sulaukė Pietinio uosto projektas. Numatoma, kad investavus 1,4 mlrd. eurų, per 25 metus Lietuva gaus apie 7 mlrd. eurų ekonominės grąžos. Dėl šios priežasties buvo akcentuota, kad šiam ypatingos svarbos objektui valdyti neišvengiamai reikalingas atskiras Pietinio uosto įstatymo patvirtinimas.
Saugumas, mobilumas ir įstatymų pakeitimai
Susisiekimo viceministrė D. Sujetaitė pabrėžė būtinybę atnaujinti įstatyminę bazę. Būtini įstatymų projektai, leisiantys efektyviau vykdyti veiklą uoste, Seimą pasieks jau šių metų pavasarį.
Tiek viceministrė, tiek uosto direkcijos vadovas stipriai akcentavo uosto apsaugą ir pritaikymą kariniam mobilumui bei karinių grėsmių prevencijai. Pasak jų, tai įmanoma tik naudojant šiuolaikines technologijas ir gerinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Infrastruktūros sprendimai regionui
Komisijos pirmininkas Alvydas Mockus priminė, kad jau nuo praėjusio rudens prasidėjo dešimtmečius planuoto Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektavimo darbai. Šis aplinkkelis kritiškai svarbus krovinių srautų patogiam nukreipimui į uostą. A. Mockus siūlė maksimaliai sutrumpinti darbų atlikimo terminus, kad gyventojai greičiau pajustų kuriamą naudą.
Taip pat buvo aptarti Išorinio uosto klausimai, mažųjų uostų tinklo plėtra ir Klaipėdos uoste veikiančių bendrovių konkurencingumo užtikrinimas.
Komisijos pirmininko pavaduotojas Tomas Domarkas domėjosi ekonomine nauda, kurią atnešė Šventosios uosto valdymo perdavimas Palangos miesto savivaldybei, ir ieškojo kitų sprendimų, atliepiančių gyventojų lūkesčius.
Jūrinių reikalų komisija planuoja rinktis kas mėnesį, siekdama skubiai spręsti visus klausimus, susijusius su jūriniu sektoriumi Seimo naujienos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia konkreti ekonominė grąža Lietuvai prognozuojama įgyvendinus Pietinio uosto projektą?
Pagal Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos pateiktus skaičiavimus, investavus 1,4 mlrd. eurų į Pietinį uostą, per 25 metus bendra ekonominė grąža Lietuvos ekonomikai turėtų pasiekti apie 7 mlrd. eurų. Tai rodo ypatingą projekto svarbą valstybės biudžeto pajamoms ir ilgalaikei regiono plėtrai.
Kodėl Klaipėdos uostui yra būtina priimti specialų Pietinio uosto įstatymą?
Pietinis uostas yra įvardinamas kaip ypatingos svarbos objektas. Specialus įstatymas yra neišvengiamai būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų numatytų lėšų (1,4 mlrd. eurų investicijos) valdymą, projekto koordinavimą ir greitą įgyvendinimą. Būtini įstatymų pakeitimai Seimą turėtų pasiekti 2026 metų pavasarį.
Kaip uosto plėtra prisidės prie Lietuvos karinio mobilumo ir saugumo didinimo?
Tiek Susisiekimo viceministrė, tiek uosto direkcijos vadovas pabrėžė, kad plėtra yra glaudžiai susijusi su uosto pritaikymu kariniam mobilumui ir karinių grėsmių prevencijai. Uosto modernizacija, pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, leidžia geriau aptarnauti sąjungininkų pajėgas ir sustiprinti šalies gynybos potencialą.
Kokie yra pagrindiniai Klaipėdos uosto veiklos tikslai iki 2029 metų?
Iki 2029 m. uosto direkcija siekia kasmet 3 proc. padidinti krovą iki 41 mln. tonų. Tarp kitų esminių tikslų yra pasiekti 103 mln. eurų pajamų ir praplėsti uosto teritoriją 657 ha, siekiant didesnio konkurencingumo Baltijos jūros regione.
Komentarai