Šiemet minime reikšmingą datą – jau 35-uosius metus, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Kovo 11-oji, 1990-ieji, įrašyta į mūsų tautos širdis kaip laisvės ir vilties simbolis. Bet kaip mes prisimename, interpretuojame ir perduodame šią istoriją ateities kartoms? Ar kiekvienas iš mūsų jaučiasi jos dalimi?
Apie tai diskutuoti kviečia Lietuvos istorijos institutas. Rugsėjo 18 d. MO muziejuje vyksiančioje konferencijoje „Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?“ bus gilinamasi į tai, kodėl šis klausimas yra gyvybiškai svarbus ne tik profesionaliems istorikams, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Šis renginys yra puiki proga plačiajai visuomenei prisijungti prie svarbios diskusijos. Klausimas, kaip įprasminame ir aprašome savo laisvės kelią, formuoja mūsų tapatybę ir ateities viziją.
Keturios įtraukiančios diskusijos
Konferencija bus suskirstyta į keturias temines diskusijas, kuriose dalyvaus platų specialistų ratą atstovaujantys mokslininkai, kultūros ir meno atstovai, visuomenės veikėjai. Renginį moderuos patyrę LRT žurnalistai Audra Avižiūtė ir Deividas Jursevičius.
Jei negalite atvykti į MO muziejų, ne bėda! Visas diskusijas bus galima stebėti tiesiogiai:
- Lietuvos istorijos instituto „YouTube“ paskyroje
- Lietuvos istorijos instituto „Facebook“ paskyroje
- LRT.lt svetainėje
Konferencijos programa ir pranešėjai:
Prasidedantis nuo 10 valandos, renginys siūlo turiningą programą:
10:00 Nepriklausomybės istorijos archyvų būklė
Šioje sesijoje bus nagrinėjama, kaip saugomi ir prieinami Nepriklausomybės laikotarpio dokumentai. Dalyvaus aukšto rango archyvų atstovai, tokie kaip Lietuvos vyriausioji archyvarė Inga Zakšauskienė, Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė ir LRT.lt archyvų redaktorius Tomas Vaitelė, bei kitų svarbių institucijų vadovai, aptarsiantys, kaip šie lobiai formuoja mūsų istorijos naratyvą.
11:00 Mūsų laisvės rašymo iššūkiai
Antrojoje diskusijoje ekspertai, tarp kurių – Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Milda Ališauskienė, KTU dekanas Ainius Lašas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, svarstys, su kokiais iššūkiais susiduriama bandant objektyviai ir visapusiškai aprašyti sudėtingą laisvės atkūrimo procesą.
12:15 Kai istorija tampa istorijomis
Ši diskusija leis pažvelgti į Nepriklausomybės istoriją per asmeninių patirčių ir meno prizmę. Joje dalyvaus žinomi kultūros ir žiniasklaidos veidai: teatro kritikas Vaidas Jauniškis, žurnalistė Edita Mildažytė, poetas Mindaugas Nastaravičius ir scenaristas Rytis Zemkauskas, kurie dalinsis savo įžvalgomis apie tai, kaip individualios istorijos įsilieja į bendrąjį naratyvą.
13:15 Muziejininkų galimybės fiksuoti laisvės metų patirtis
Paskutinėje sesijoje muziejų vadovai, įskaitant Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę ir Vilniaus miesto muziejaus direktorę Rasą Antanavičiūtę, kartu su kolegomis iš Nacionalinės dailės galerijos ir Žemaičių muziejaus „ALKA“ aptars, kaip muziejai gali geriausiai kaupti, saugoti ir pristatyti visuomenei nepriklausomybės laikotarpio kultūrinį palikimą ir žmonių patirtis.
Kviečiame visus domėtis, diskutuoti ir kartu kurti gyvąją Lietuvos Nepriklausomybės istoriją!
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Kovo 11-osios istorija ir jos rašymo aktualumas svarbus kiekvienam Lietuvos piliečiui?
Konferencija „Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?“ pabrėžia, kad Nepriklausomybės atkūrimo istorija yra ne tik istorikų, bet ir kiekvieno šalies piliečio atsakomybė. Supratimas, kaip formuojama ir saugoma mūsų laisvės istorija, padeda stiprinti nacionalinę tapatybę, kritiškai mąstyti apie praeitį ir aktyviai dalyvauti kuriant ateitį. Tai svarbu norint išmokti iš praeities ir perduoti vertingą patirtį ateities kartoms.
Kaip galiu stebėti konferenciją „Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?“, jei negaliu atvykti į MO muziejų?
Nors konferencija vyksta MO muziejuje rugsėjo 18 d. nuo 10 valandos, ji bus tiesiogiai transliuojama internetu. Visi norintys galės ją stebėti Lietuvos istorijos instituto „Youtube“ ir „Facebook“ paskyrose, taip pat LRT.lt svetainėje. Tai puiki galimybė dalyvauti diskusijoje iš bet kurios Lietuvos ar pasaulio vietos.
Kokiomis temomis bus diskutuojama konferencijoje ir kas joje dalyvaus?
Konferencijoje numatytos keturios diskusijos, apimančios svarbias Nepriklausomybės istorijos rašymo temas: Nepriklausomybės istorijos archyvų būklę, laisvės rašymo iššūkius ir tai, kaip istorija tampa asmeninėmis istorijomis. Dalyvaus gausus būrys iškilių asmenybių: mokslininkai, pavyzdžiui, prof. Ainė Ramonaitė, dr. Milda Ališauskienė, doc. Vladas Sirutavičius; kultūros ir meno atstovai, tokie kaip Vaidas Jauniškis, Edita Mildažytė, Mindaugas Nastaravičius, bei visuomenės veikėjai ir archyvų specialistai.
Kodėl svarbu diskutuoti apie „Nepriklausomybės istorijos archyvų būklę“ ir „Mūsų laisvės rašymo iššūkius“?
Šios diskusijos yra esminės, nes nuo archyvų būklės ir prieinamumo priklauso, kaip tiksliai ir išsamiai galime atkurti praeities įvykius. Aptariant laisvės rašymo iššūkius, siekiama suprasti, kaip įvairios perspektyvos, asmeninės patirtys ir istoriniai naratyvai formuoja mūsų kolektyvinę atmintį. Tai leidžia ne tik išsaugoti, bet ir prasmingai interpretuoti Nepriklausomybės atkūrimo reikšmę, išvengiant vienpusiškumo ir skatinant gilų supratimą.
Komentarai