Kultūros paveldas – trapus lobis, kurio išsaugojimas reikalauja ne tik atsidavimo, bet ir nuolat atnaujinamų žinių. Būtent tam rugsėjo pradžioje Molėtuose susirinko muziejininkai iš visos Lietuvos. Molėtų krašto muziejuje vyko svarbūs mokymai, kurių metu specialistai gilinosi į sudėtingą, bet gyvybiškai svarbų darbą: kaip išsaugoti mūsų kultūros istoriją ateities kartoms.
Muziejininkų kvalifikacijos kėlimas: svarbi iniciatyva
Rugsėjo 4–5 dienomis Molėtuose organizuotas tęstinis projektas „Muziejininkų kvalifikacijos kėlimas: kultūros paveldo objektų saugojimo ir eksponavimo principų teorija ir praktika“ jau antrus metus iš eilės subūrė paveldo sergėtojus. Ši iniciatyva sulaukė didelio atgarsio – dalyviai atvyko ne tik iš Utenos regiono, bet ir iš Dzūkijos bei Žemaitijos.
„Džiaugiamės, kad šiemet sulaukėme kolegų iš visos Lietuvos. Tai rodo, jog tokių žinių labai reikia – juk muziejininkai yra pirmieji mūsų kultūros paveldo sergėtojai“, – pabrėžė projekto vadovė, Molėtų krašto muziejaus vyr. rinkinių kuratorė Jolanta Slavinskienė. Detalesnę informaciją apie šio projekto eigą ir rezultatus galite rasti Molėtų krašto muziejaus svetainėje.
Ekspertinės žinios iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus
Mokymų programa buvo kruopščiai parengta. Dar pavasarį Molėtuose lankėsi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro ekspertai. Jie atliko aplinkos monitoringo analizę, įvertino saugyklų būklę, mikroklimato sąlygas ir ekspozicinę įrangą. Remiantis surinktais duomenimis, rugsėjį prasidėjo intensyvūs praktiniai užsiėmimai, leidę muziejininkams gilintis į subtiliausius paveldo saugojimo niuansus.
Per dvi dienas dalyviai susipažino su:
- Patalpų mikroklimato stebėsena
- Biotaršos prevencijos metodais
- Archeologinių radinių, tekstilės, stiklo, keramikos ir tapybos kūrinių priežiūros ypatumais
Praktinėse dirbtuvėse muziejininkai mokėsi atsargiai pakuoti keramikos fragmentus, ruošti transportavimui tapybos darbus bei archeologinius radinius. Taip pat vyko aktyvios diskusijos apie saugų paveikslų ir skirtingų medžiagų eksponatų transportavimą.
Mokymus vedė LNDM Prano Gudyno restauravimo centro autoritetai:
- Olga Ščit-Latonienė (restauravimo technologė-biologė)
- Vytautė Lukšėnienė ir Arūnas Puškorius (archeologinių radinių restauratoriai)
- Lina Ona Adomaitytė (keramikos restauratorė)
- Silvija Lukošienė ir Aistė Eitutytė (tapybos restauratorės)
- Ingrida Bagočiūnienė (auksuotės restauratorė)
Motyvacija ir ateities vizija
Mokymų metu dalyvius aplankė ir LNDM P. Gudyno restauravimo centro direktorė dr. Jūratė Senvaitienė, kurios vizitas suteikė papildomos motyvacijos. „Džiaugiuosi, kad tokie renginiai stiprina muziejininkų bendruomenę ir skatina dalintis patirtimi“, – teigė ji.
Restauravimo technologė-biologė dr. Olga Ščit-Latonienė išreiškė dėkingumą Molėtų krašto muziejui, pabrėždama iniciatyvos svarbą ir plėtrą: „Linkiu, kad visada būtų ūpo ir energijos organizuoti seminarus, mes taip pat stengsimės paruošti naujų duomenų ir naują informaciją.“ Archeologinių radinių restauratorius dr. Arūnas Puškorius akcentavo praktinės dalies vertę, siūlydamas ateityje dirbti su radiniais realiose saugyklose, kas dar labiau praturtintų žinias.
Mokymų pabaigoje Jolanta Slavinskienė dėkojo visiems dalyviams už įkvepiančias diskusijas ir bendravimą, išreikšdama viltį, kad šios dvi dienos Molėtuose taps stipriu impulsu profesinei kelionei į priekį.
Molėtų krašto muziejaus iniciatyva, iš dalies finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, sparčiai tampa gražia tradicija. Ji ne tik stiprina muziejininkų bendruomenę, bet ir užtikrina, kad mūsų neįkainojamas kultūros paveldas būtų atsakingai saugomas ir perduodamas ateities kartoms.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl svarbu, kad Lietuvos muziejininkai tobulintųsi kultūros paveldo saugojimo srityje?
Tai užtikrina, kad mūsų tautos istorija, menas ir tradicijos bus perduoti ateities kartoms. Profesionalūs muziejininkai geba išsaugoti trapius eksponatus, kad jie kalbėtų ir po šimto metų, taip išlaikant mūsų tapatybę ir vertybes. Tai yra tiesioginė investicija į mūsų kultūros ateitį.
Kuo Molėtų kraštas ypatingas, tapęs svarbiu paveldo išsaugojimo mokymų centru?
Molėtai tapo ne tik gražaus kraštovaizdžio, bet ir gyvybingu kultūros paveldo išsaugojimo centru. Čia vykstantys nacionalinio lygio mokymai kelia regiono prestižą, skatina bendradarbiavimą tarp muziejų ir pritraukia daugiau dėmesio krašto kultūrinėms vertybėms, taip pat įkvepia vietos gyventojus didžiuotis savo istorija.
Kokias praktines žinias muziejininkai įgijo, kad geriau išsaugotų vertingus eksponatus?
Mokymuose buvo gilintasi į patalpų mikroklimato stebėseną, biotaršos prevenciją, archeologinių radinių, tekstilės, stiklo, keramikos ir tapybos kūrinių priežiūrą. Buvo praktiškai mokomasi saugiai pakuoti ir transportuoti eksponatus, kad jų būklė išliktų nepakitusi daugelį metų.
Kaip šios specializuotos žinios tiesiogiai paveikia muziejų lankytojus ir plačiąją visuomenę?
Geresnė eksponatų priežiūra reiškia, kad muziejų lankytojai gali mėgautis stabiliais, autentiškais ir ilgiau išliekančiais eksponatais. Tai garantuoja, kad ateities kartos galės pamatyti ir pajusti mūsų kultūros istoriją, atrasti naujų įžvalgų ir giliau suprasti Lietuvos paveldą, nes jis bus tinkamai išsaugotas.
Komentarai