Šių metų balandį Lietuvą suvienijo viena didžiausių ir prasmingiausių aplinkosauginių iniciatyvų – Nacionalinis miškasodis. Ši šventė šiemet buvo ypatinga: ji skirta paminėti Prezidento Valdo Adamkaus 100-metį, visoje šalyje pasodinant daugiau nei 155 tūkstančius ąžuolų, simbolizuojančių stiprybę bei valstybingumą.
Tradicija, telkianti kartas
Nuo 2016 metų atgaivintas miškasodis tapo tvirta pavasario tradicija. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) ir Aplinkos ministerijos organizuojamas renginys kasmet suburia tūkstančius entuziastų. Šiemet prie miškų atkūrimo aktyviai prisidėjo ne tik miškininkai, bet ir moksleiviai bei vietos bendruomenės. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybė kviečia į didžiausią miškų sodinimo šventę, taip skatindama regioninį įsitraukimą į tvarią ateitį.
Pagrindiniai šių metų faktai:
* Dalyvavo daugiau nei 12 tūkstančių žmonių per visą balandžio mėnesį.
* Pasodinta daugiau nei 2,5 mln. įvairių medžių sodinukų (eglių, pušų, juodalksnių).
* Sodinimo darbai vyko 48 girininkijose ir apėmė per 150 skirtingų vietovių.

Gyvas paminklas Prezidento vertybėms
Išskirtinis dėmesys šiemet teko ąžuolams. Šakių rajone pasodinta speciali ąžuolų giraitė tapo gyvu pagarbos ženklu Valdui Adamkui. Tokios iniciatyvos neapsiriboja vienu regionu – Pasvalio rajono savivaldybė taip pat kvietė sodinti ąžuolų giraitę Prezidentui, pabrėždama atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pažymėjo, kad šis miškasodis yra bendras pažadas kurti žalesnę Lietuvą rytojaus kartoms. Kaip skelbiama oficialioje informacijoje, Nacionalinis miškasodis Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui kvietė ne tik sodinti medžius, bet ir įprasminti šalies vadovo puoselėtas gamtosaugos vertybes.

Per šių metų akciją Lietuvoje apsodinta daugiau nei 9 tūkst. hektarų plotų, o tai yra reikšmingas indėlis į šalies biologinės įvairovės išsaugojimą ir miškų fondą, kuris žaliuos per amžius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl šių metų Nacionalinis miškasodis buvo skirtas būtent Prezidentui Valdui Adamkui?
Šių metų miškasodis paminėjo artėjantį Prezidento Valdo Adamkaus 100-metį. Ši iniciatyva yra gyvas pagarbos ženklas Prezidentui už jo ilgametį indėlį į aplinkosaugą ir puoselėtas vertybes – pagarbą gamtai bei atsakomybę už ateities kartas.

Kiek medžių iš viso buvo pasodinta per šią pavasario akciją?
Rezultatai išties džiuginantys: vien pagrindinio miškasodžio metu pasodinta 155 tūkstančiai ąžuolų, o per visą balandžio mėnesį vykusius miško sodinimus Lietuvoje iš viso pasodinta daugiau nei 2,5 mln. įvairių rūšių medžių sodinukų.
Ar paprasti gyventojai gali dalyvauti Nacionaliniame miškasodyje?
Taip, tai viena didžiausių bendruomeninių iniciatyvų Lietuvoje. Šiemet prie akcijos prisijungė rekordinis skaičius – per 12 tūkstančių žmonių, tarp kurių buvo šeimos su vaikais, moksleiviai bei įmonių kolektyvai, norintys prisidėti prie žalesnės Lietuvos kūrimo.
Kur vyko miško sodinimo darbai ir kas juos organizavo?
Nacionalinis miškasodis vyko visoje Lietuvoje – 48-iose girininkijose buvo surengta per 150 sodinimo talkų. Akciją koordinavo Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su Aplinkos ministerija ir sambūriu „Gerumo ąžuolas“.
Kokia yra pagrindinė Nacionalinio miškasodžio tradicijos prasmė?
Nuo 2016 m. atgaivinta tradicija siekia ne tik atkurti miškus, bet ir stiprinti visuomenės atsakomybę už aplinką. Kiekvienas pasodintas medis simbolizuoja įsipareigojimą saugoti gamtą ir kurti tvarią aplinką ateities kartoms, užtikrinant, kad Lietuva išliktų žaliuojanti šalis.
Komentarai