Ketvirtadienį Energetikos ir technikos muziejuje vykusiame Lietuvos ir Danijos verslo forume, kuriame dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda ir Danijos Karalius Frederikas X, išryškinta esminė regiono saugumo sampratos plėtra. Aukšto lygio renginys subūrė abiejų šalių politikos ir verslo lyderius, siekiant aptarti bendradarbiavimą gyvybiškai svarbiose srityse.
Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad klestėjimas Baltijos jūros regione neįmanomas be visapusiško saugumo, kuris tapo pagrindine, visą forumą apibrėžiančia tema. Jis akcentavo, kad Danija ir Lietuva dalijasi atsakomybe užtikrinti stabilumą ir tvarų augimą.
Saugumas kaip klestėjimo pagrindas
Šalies vadovas aiškino, kad saugumo sąvoka šiuo metu nebegali būti suprantama siaurąja prasme. Tai apima ne tik karinę jėgą, bet ir ekonominį atsparumą.
„Šiandien kalbame apie saugumą kaip klestėjimo pagrindą – energetinį saugumą, pramonės ir gynybos saugumą bei saugumą kosmose. Tai nebėra atskiros sritys – jos sudaro vieną strateginę visumą, apibrėžiančią Europos atsparumą“, – teigė Lietuvos vadovas. Renginyje dalyvavo daugiau nei 250 atstovų, pabrėžiant abiejų šalių siekį bendrai stiprinti Europos atsparumą.
Kertinis energetinės nepriklausomybės vaidmuo
Nausėda akcentavo, kad Lietuva per pastaruosius metus ėmėsi ryžtingų žingsnių, nutraukdama priklausomybę nuo priešiškų energijos šaltinių. Didelės investicijos nukreiptos į SGD infrastruktūrą, regionines jungtis ir atsinaujinančią energetiką ir inovacijų diegimą Lietuvos-Danijos forumas Vilniuje: Karalius, inovacijos ir tvari energetika.
Strateginis Lietuvos tikslas – iki dešimtmečio pabaigos tapti visiškai savarankiška elektros gamintoja, generuojančia energiją tik iš vėjo ir saulės. Pasak Prezidento, energetinė nepriklausomybė yra kertinis nacionalinio ir regioninio saugumo elementas, o ne vien ekonominis pasirinkimas.
Ambitus didinantis Lietuvos gynybos sektorius
Forume daug dėmesio skirta gynybos pramonės spartinimui. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nuolat didina gynybos finansavimą, kuris netrukus pasieks 5,38 proc. BVP. Šalis siekia tapti stipriu gynybos technologijų centru, vystančiu kosmoso sektorių Lietuvos ir Danijos forumas: tvari energetika, gynyba ir kosmoso inovacijos.
Sparčiai vystomas Lietuvos kosmoso sektorius apima palydovines technologijas, Žemės stebėjimą ir su saugumu susijusius sprendimus. Šis technologijų derinys yra esminis hibridinių grėsmių kontekste.
Istorinis ryšys ir bendradarbiavimo sutartys
Prezidentas Nausėda taip pat priminė istorinę Danijos paramą Lietuvai: „Prieš trisdešimt penkerius metus Danija buvo viena pirmųjų, parėmusių Lietuvos laisvę. Šiandien mūsų tautas sieja tvirti draugystės ir vertybių ryšiai.“
Renginio metu buvo pasirašyti aštuoni nauji bendradarbiavimo susitarimai. Šie susitarimai apima partnerystes tarp gynybos pramonės asociacijų, mokslo institucijų ir verslo įmonių, sustiprinant bendrus tyrimus, inovacijų diegimą ir pramoninį bendradarbiavimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas buvo pagrindinė tema Lietuvos ir Danijos verslo forume, kuriame dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda?
Pagrindinė tema buvo regioninio saugumo užtikrinimas, bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Danijos, bei strateginių sektorių integracija.
- Forumo pagrindinė ašis buvo saugumas, apibrėžiantis klestėjimo pagrindą.
- Jame dalyvavo Lietuvos ir Danijos politikos, verslo, mokslo ir inovacijų lyderiai.
- Renginys vyko Energetikos ir technikos muziejuje, dalyvaujant Danijos Karaliui Frederikui X.
Kaip Prezidentas Nausėda apibrėžė strateginę saugumo visumą?
Prezidentas pabrėžė, kad šiuolaikinis saugumas nebegali būti suprantamas siaurąja prasme, bet kaip viena strateginė, integruota visuma.
- Šią visumą sudaro trys pagrindinės sritys: energetinis saugumas, pramonės ir gynybos saugumas.
- Prie šių sričių prijungiamas ir saugumas kosmose (technologijų kontekste).
- Šios sritys kartu apibrėžia Europos atsparumą.
Kokie konkretūs žingsniai rodo Lietuvos siekį stiprinti energetinę nepriklausomybę?
Lietuva per pastaruosius metus priėmė ryžtingus sprendimus, siekdama atsijungti nuo priešiškų valstybių energijos šaltinių ir tapti savarankiška.
- Visiškai atsisakyta priešiškų valstybių energijos šaltinių.
- Investuota į suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūrą bei regionines jungtis.
- Didinamas investicijų lygis į atsinaujinančią energetiką.
Kokie yra Lietuvos ilgalaikiai tikslai gynybos finansavimo ir energetikos srityse?
Lietuva kelia ambicingus tikslus tapti visiškai savarankiška energijos gamintoja ir stipriu gynybos technologijų centru.
- Lietuva didina gynybos finansavimą iki 5,38 proc. BVP.
- Tikslas – iki dešimtmečio pabaigos tapti visiškai savarankiška elektros gamintoja (iš vėjo ir saulės).
- Lietuva siekia tapti stipriu gynybos technologijų centru, sparčiai vystydama kosmoso sektorių ir palydovines technologijas.
Komentarai