Kol visas dėmesys krypsta į politines deklaracijas, archyvų glūdumose įvyko kažkas, kas primena mokslinę fantastiką. Lietuvos ir Estijos vadovai tapo liudininkais technologijos, kuri gali amžiams pakeisti tai, kaip mes saugome savo tautos praeitį.
Lietuvoje tęsiantis ypatingam kaimyninės šalies vadovų vizitui, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė kartu su Estijos Prezidentu Alaru Karisu bei ponia Sirje Karis apsilankė Lietuvos valstybės naujajame archyve. Čia jie susipažino su autentiška abiejų šalių partnerystės istorija. Istorinis įvykis: Estijos Prezidentas su vizitu lankysis Lietuvoje
Ateitis jau čia: dokumentai DNR grandinėje
Didžiausią nuostabą vizito metu sukėlė pristatyta inovacija – dokumentų ilgalaikis saugojimas DNR formato laikmenoje. Tai revoliucinis sprendimas, kurį finansuoja ES programa „Europos horizontas“.
„Įspūdinga matyti, kaip mokslas atveria naujų galimybių. Tikiu, kad ši stabili laikmena ne tik leis tvariau saugoti Lietuvos nacionalinę atmintį, bet ir bus plačiai taikoma visame pasaulyje“, – teigė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Šis technologinis šuolis žymi momentą, kai Lietuva aktyviai formuoja pasaulio ateitį.
Bendras kelis – daugiau nei šimtas metų
Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė pirmosioms poroms parodė unikalius rašytinius liudijimus ir audiovizualinį paveldą. G. Nausėdos teigimu, lietuvių ir estų tautos jau daugiau nei šimtą metų remia viena kitą kaip modernios valstybės. Estijos Prezidento vizitas Lietuvoje: stiprinami ryšiai
Susitikimo metu pabrėžta, kad archyvų bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus ugdant visuomenės atsparumą ir pilietiškumą. Šis G. Nausėdos susitikimas su Estijos vadovu dar kartą patvirtino, kad abi šalys pasiruošusios ne tik saugoti istoriją, bet ir kartu žengti į inovacijų amžių.
Ekspertai pastebi, kad toks istorinis lūžis Lietuvoje atveria duris saugoti milžiniškus informacijos kiekius praktiškai neribotą laiką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas įvyko Lietuvos ir Estijos prezidentų susitikimo metu Lietuvos valstybės naujajame archyve?
Lietuvos ir Estijos prezidentų poros susipažino su bendra šalių istorija bei inovatyviu dokumentų saugojimo būdu.
- Susitikimo metu pristatyti rašytiniai dokumentai, liudijantys daugiau nei šimto metų dvišalių santykių partnerystę.
- Prezidentai Gitanas Nausėda ir Alaras Karisas apžiūrėjo abiems šalims aktualų audiovizualinį archyvinį paveldą.
Kokią naudą visuomenei teikia glaudesnis Lietuvos ir Estijos archyvų bendradarbiavimas?
Bendradarbiavimas tarp atminties institucijų tiesiogiai prisideda prie pilietiškos ir atsparios visuomenės kūrimo.
- Siekiama ugdyti informacinį raštingumą bei stiprinti visuomenės atsparumą išorinėms grėsmėms.
- Kultūros paveldo aktualizavimas padeda formuoti nacionalinę tapatybę bei puoselėti bendras laisvės idėjas.
Kodėl DNR technologija laikoma revoliucine dokumentų archyvavimo srityje?
DNR formato laikmena pasižymi itin dideliu informacijos tankiu ir stabilumu, lyginant su tradicinėmis skaitmeninėmis priemonėmis.
- Šios inovacijos diegimas Lietuvoje finansuojamas per ES programą „Europos horizontas“.
- Technologija leidžia tvariau ir patikimiau saugoti milžiniškus kiekius nacionalinės svarbos duomenų ateities kartoms.
Kokia ateitis numatoma Lietuvos nacionalinės atminties saugojimui?
Tikimasi, kad naujosios technologijos ilgainiui taps pagrindiniu įrankiu užtikrinant valstybės archyvų ilgaamžiškumą.
- Planuojamas dar glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokslo, istorijos bei technologijų institucijų.
- Siekiama, kad Lietuvos nacionalinė atmintis būtų apsaugota nuo fizinio nusidėvėjimo ir technologinės moralinės senatvės.
Komentarai