Pelargonijos auginys gali pradėti leisti šaknis ir be žemės: SMLPC aprašytame bandyme pirmi balti šaknų galiukai ant drėgno vatos diskelio pasirodė po keturių dienų. Tam prireikė tikslaus pjūvio, pusvalandžio žaizdai apdžiūti ir saikingos drėgmės. Vis dėlto keturios dienos yra vieno bandymo rezultatas, o ne garantuotas kiekvieno auginio įsišaknijimo terminas.
Svarbiausios bandymo sąlygos
- Auginys nupjautas 45 laipsnių kampu, maždaug 5 mm žemiau lapo mazgo.
- Prieš dedant ant diskelio pjūvis 30 minučių laikytas ant popierinio rankšluosčio.
- Vatos diskelis buvo drėgnas, bet ne permirkęs.
- Puodelis laikytas šiltoje ir šviesioje vietoje, saugant nuo tiesioginės saulės.
- Auginys trumpai tikrintas kartą per dieną, jo be reikalo nejudinant.
Šiam būdui nereikėjo žemės, augimo stimuliatorių ar sudėtingos įrangos. Pakako švarių žirklių, popierinio rankšluosčio, vatos diskelio ir nedidelio plastikinio puodelio.
Pjūvis atliekamas prie lapo mazgo
Lapo mazgas yra vieta, kurioje lapas jungiasi su stiebu. Būtent prie jo aprašytame metode paliekamas apatinis auginio galas, nes čia tikimasi pirmųjų naujų šaknų.
Pjūvis daromas maždaug penkiais milimetrais žemiau mazgo, laikant žirkles 45 laipsnių kampu. Svarbu naudoti švarų ir dezinfekuotą įrankį. Šaltinyje žirklių dezinfekcijai nurodomas medicininis etanolis arba verdantis vanduo.
Tikslus pjūvis svarbus ne vien dėl formos. Netvarkingai pažeistas stiebas ar nešvarus įrankis gali apsunkinti visą bandymą, todėl pasiruošimas prasideda dar prieš atskiriant auginį nuo augalo.
Kodėl auginys pusvalandį paliekamas ant rankšluosčio
Nupjautas auginys nebuvo iš karto dedamas ant drėgno paviršiaus. Jis 30 minučių gulėjo ant popierinio rankšluosčio, kad pjūvio vieta šiek tiek apdžiūtų ir pradėtų formuotis kaliusas.
Kaliusas šiame aprašyme įvardijamas kaip apsauginis sluoksnis, padedantis sumažinti puvinio riziką. Tai ypač svarbu taikant metodą, kuriame stiebo galas nuolat liečiasi su drėgnu diskeliu.
Šio etapo nereikėtų painioti su ilgu auginio džiovinimu. Aprašytame bandyme pasirinktas konkretus pusvalandžio tarpas, o paskui auginys perkeltas į paruoštą puodelį.
Kaip paruošiamas vatos diskelis
Į švaraus plastikinio puodelio dugną dedamas vienas vatos diskelis. Jis lengvai sudrėkinamas: palietus turi būti drėgnas, tačiau puodelio dugne neturi telkšoti vanduo.
Auginys paguldomas taip, kad jo apatinė dalis liestų diskelį. Tokia padėtis leidžia pjūvio vietai gauti drėgmės, bet nepalieka viso stiebo panardinto į vandenį.
Kur laikyti puodelį
Puodeliui parenkama šilta ir šviesi vieta, tačiau jis nestatomas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Netinka ir vieta ant šildymo radiatoriaus. Aprašytame bandyme svarbiausia buvo išlaikyti drėgmės ir oro pusiausvyrą, o ne kuo labiau šildyti auginį.
Galima naudoti ir stiklinį indą, tačiau šaltinyje plastikinis puodelis įvardijamas kaip patogus pasirinkimas: jį lengva pakelti ir apžiūrėti nejudinant paties auginio.
Ką tikrinti per pirmąsias keturias dienas
Pirmą dieną auginys nupjaunamas, apdžiovinamas ir paguldomas ant drėgno diskelio. Kitomis dienomis pakanka vienos trumpos apžiūros. Šaltinis nereikalauja dažnai kilnoti stiebo ar nuolat keisti jo padėties.
Kasdien verta patikrinti:
- ar diskelis vis dar drėgnas;
- ar stiebas išlieka tvirtas;
- ar nepasirodė pelėsis;
- ar ant stiebo nėra tamsių dėmių;
- ar prie mazgo nematyti baltų šaknų galiukų.
Aprašytu atveju balti galiukai pasirodė ketvirtą dieną. Tai buvo prasidėjusio šaknų formavimosi ženklas. Kiti auginiai nebūtinai kartos tokį patį tempą, todėl svarbiau stebėti patį stiebą, o ne laikyti ketvirtą dieną privalomu terminu.
Per dažnas tikrinimas nėra naudingas. Švelniai pakelti stiebą galima trumpai, tačiau kas kelias valandas atliekama apžiūra tik be reikalo trikdo auginį.
Medus ir alavijas nėra būtina metodo dalis
Šaltinyje minimi du pasirenkami priedai. Arbatinį šaukštelį medaus siūloma ištirpinti puodelyje vandens ir į tirpalą trumpam įmerkti apatinį auginio galą. Kita galimybė – ant pjūvio užlašinti lašelį alavijo sulčių.
Abu priedai turi būti naudojami saikingai, nepermirkius stiebo. Tačiau aprašytame bandyme pabrėžiama, kad pelargonijos auginys gali įsišaknyti ir be medaus. Šaltinis nepateikia lyginamojo bandymo, kuris patvirtintų, kiek medus ar alavijas pakeičia rezultatą, todėl jų nereikėtų laikyti būtina ar garantuota pagalba.
Paprasčiausias variantas išlieka drėgnas vatos diskelis ir ramus stebėjimas. Pirmieji balti galiukai patvirtina tik šaknų formavimosi pradžią; šaltinis nenurodo universalaus termino, kada tokį auginį jau reikėtų perkelti į žemę.
Parengė „Geros naujienos“ redakcija, remdamasi SMLPC paskelbtu pelargonijos auginio bandymo aprašymu.
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Metodo paaiškinimas
Keturių dienų rezultatas pateikiamas kaip aprašyto bandymo patirtis, o ne garantuotas visų pelargonijų auginių įsišaknijimo terminas.
- Pjūvis atliktas 45 laipsnių kampu ir 5 mm žemiau lapo mazgo.
- Auginys prieš drėkinimą 30 minučių laikytas ant popierinio rankšluosčio.
- Pirmi balti šaknų galiukai aprašytu atveju pastebėti ketvirtą dieną.
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-02 13:02
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai