Lietuvos Respublikos Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymų pataisų paketui, kuris iš esmės keičia socialinės paramos prieinamumą moterims, susilaukusioms vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Naujoji tvarka numato, kad vienišos motinos įgytų tokias pačias teises į valstybės pagalbą kaip ir kiti tėvai, be prievolės teismuose įrodinėti tėvystės fakto nebuvimą.
Šiuo metu galiojanti sistema sukuria paradoksalią situaciją: nors valstybė teisiškai leidžia motinystę be partnerio, vėliau ta pati sistema riboja priėjimą prie socialinių garantijų. Pataisų autorė, Seimo pirmininko pavaduotoja ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pabrėžia, kad dabartinis reglamentavimas motinas su vaikais įstumia į teisinę aklavietę.
Socialinės paramos sistemos spragos ir jų šalinimas
Iki šiol moterys, kurių vaiko gimimo dokumentuose tėvo skiltyje yra brūkšnys, susidurdavo su biurokratinėmis kliūtimis pretenduodamos į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Dažnu atveju iš jų buvo reikalaujama įrodyti tėvystės faktą arba pagrįsti, kodėl vaikas neturi oficialaus tėvo, nors pats pagalbinis apvaisinimas buvo atliktas laikantis visų teisės aktų.
Suderinus Civilinio kodekso nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, situacija keisis iš esmės. Vaiko gimimo dokumentas, kuriame tėvo grafoje vietoje pavardės įrašytas brūkšnys, taps pakankamu ir galutiniu įrodymu socialinei paramai gauti. Tai reiškia, kad šeimoms nebereikės papildomų pažymų ar teisinių procesų, norint įrodyti savo teisę į valstybės numatytas išmokas.
Teisinės kolizijos sprendimas šeimų labui
Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymi, kad valstybė privalo užtikrinti nuoseklumą. Jei įstatymai numato galimybę moteriai tapti motina pasinaudojus medicinos pasiekimais be partnerio, socialinės apsaugos sistema neturėtų tapti baudžiamuoju mechanizmu. Dabartinis reikalavimas įrodinėti tėvystę tokiais atvejais vertinamas kaip perteklinė biurokratinė našta, kuri labiausiai pažeidžia finansiškai jautriausias šeimas.
Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su platesne valstybės strategija, kuria siekiama, kad parama vienišoms motinoms po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje būtų prieinama be dirbtinai sukurtų kliūčių. Tai ypač aktualu sprendžiant demografinius iššūkius, kai kiekviena parama šeimai tampa kritiškai svarbi.
Poveikis Lietuvos socialinei politikai
Liberalų sąjūdis argumentuoja, kad tokie pakeitimai ne tik palengvina vienišų motinų buitį, bet ir stiprina pasitikėjimą valstybės institucijomis. Panaikinus prievolę įrodinėti tėvystės faktą, sumažės darbo krūvis socialinės paramos skyriams savivaldybėse, o lėšos pasieks tuos, kuriems jų labiausiai reikia, greičiau ir paprasčiau.
Šios pataisos taip pat atspindi modernėjantį požiūrį į šeimos modelių įvairovę Lietuvoje. Pripažįstant, kad šeimos, sukurtos pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą, yra lygiavertės visoms kitoms, valstybė žengia žingsnį link teisingesnio socialinių gėrybių paskirstymo.
Teisėkūros procedūros eiga Seime
Po sėkmingo pateikimo antradienį, pataisų paketas bus svarstomas Seimo komitetuose. Pagrindiniu komitetu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris vertins galimą poveikį biudžetui ir techninius įgyvendinimo aspektus. Tikimasi, kad galutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo įvyks dar šioje pavasario sesijoje.
Jei Seimas galutinai patvirtins šiuos pakeitimus, jie įsigalios artimiausiu metu, o motinos, jau auginančios vaikus po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, galės iškart pasinaudoti supaprastinta tvarka kreipiantis dėl paramos savo gyvenamosios vietos savivaldybėse.
Šaltinis: ELTA
Komentarai