Šaltuoju metų laiku daugelis daugiabučių gyventojų susiduria su ta pačia dilema: radiatoriai įkaitę iki raudonumo, sąskaitos už šildymą gąsdina, tačiau kambariuose vis tiek norisi vilkėti storą megztinį. Ypač vėsu būna kampiniuose butuose, kur išorinės sienos tarsi siurbte siurbia šilumą iš vidaus. Nors moderni renovacija yra geriausias sprendimas, ji kainuoja tūkstančius, o laukti jos tenka ne vienerius metus. Tačiau egzistuoja vienas „liaudiškas“ metodas, kuris nieko nekainuoja, bet gali būti stebėtinai efektyvus.
Genialumas slypi paprastume: pamirštas „močiutės“ metodas
Kalbame apie storą, tankią kiliminę dangą, pakabintą ant šalčiausios išorinės sienos. Nors šiuolaikiniame interjere tai gali skambėti kaip atgyvena, fizikos dėsniai per dešimtmečius nepasikeitė. Šis metodas buvo itin populiarus Rytų Europoje ne tik dėl grožio, bet ir dėl praktinės naudos – tai pigiausias būdas sukurti papildomą termoizoliacinį sluoksnį be jokių statybinių leidimų.
Kaip tai veikia? Fizika už jūsų sienos
Pagrindinė paslaptis yra ne pats kilimas, o tarp jo ir sienos susidarantis 1–3 centimetrų oro tarpas. Kadangi nejudantis oras yra vienas prasčiausių šilumos laidininkų, jis veikia kaip barjeras, neleidžiantis kambario šilumai tiesiogiai liestis su šaltu betonu.
Be to, storas tekstilės sluoksnis sprendžia „radiacinio šalčio“ problemą. Ar esate jautę, kad sėdint prie šaltos sienos „traukia“ vėsą, net jei termometras rodo 20 laipsnių? Tai nutinka, nes kūnas spinduliuoja šilumą į šaltą paviršių. Kilimas šią spinduliuotę sustabdo, todėl kambaryje iškart pasidaro jaukiau.
Kokį kilimą pasirinkti maksimaliam efektui?
Norint pasiekti žadamą 3–4 laipsnių temperatūros šuolį, tinka ne bet kokia danga. Štai į ką verta atkreipti dėmesį:
- Medžiaga: Geriausiai šilumą izoliuoja natūrali vilna arba tankiai austi medvilniniai audiniai. Natūralūs pluoštai savo struktūroje sulaiko daugiau oro.
- Tankumas: Kuo sunkesnis ir tankesnis kilimas, tuo geriau jis veiks. Ploni, sintetiniai takeliai šiuo atveju bus mažai naudingi.
- Dydis: Kilimas turėtų dengti kuo didesnį sienos plotą – idealu, jei jis nusidriekia nuo lubų beveik iki pat grindų.
Teisingas montavimas – raktas į sėkmę
Kabinant kilimą, svarbu nepadaryti klaidos – jo negalima tiesiog „priklijuoti“ prie sienos. Tarpas tarp sienos ir audinio yra būtinas ne tik izoliacijai, bet ir ventiliacijai. Rekomenduojama naudoti medinį bėgelį arba specialius laikiklius, kurie išlaikytų kilimą lygų ir šiek tiek atitrauktą nuo betono.
Taip pat svarbu palikti nedidelį tarpelį apačioje, prie grindų, kad oras galėtų minimaliai cirkuliuoti. Tai padės išvengti drėgmės kaupimosi, ypač jei siena yra linkusi „prakaituoti“.
Svarbios saugumo taisyklės ir įspėjimai
Nors šis metodas yra pigus ir veiksmingas, jis tinka ne visoms patalpoms. Prieš imdamiesi darbų, įsitikinkite, kad:
1. Siena yra sausa: Jei ant sienos jau pastebėjote pelėsio pėdsakų ar drėgmės dėmių, kilimas situaciją tik pablogins, nes po juo susidarys ideali terpė grybeliui daugintis.
2. Medžiagos yra kokybiškos: Naudokite „kvėpuojančias“ medžiagas. Visiška sintetika gali skatinti kondensato susidarymą tarp sienos ir kilimo.
Nors kilimas ant sienos neatstos pilnavertės pastato renovacijos, tai yra puiki, pigi ir greita priemonė tiems, kurie nori padidinti komfortą savo namuose čia ir dabar. Be šilumos, gausite ir papildomą bonusą – kilimas puikiai sugeria garsą, tad kaimynų televizorius ar triukšmas iš gatvės taps kur kas mažiau girdimi.
Komentarai