Panevėžys džiugina gyventojus – po intensyvių viešųjų erdvių atnaujinimo darbų į miesto parkus ir aikštes grįžta menas. Keliolika skulptūrų, kurios buvo laikinai nuimtos, jau rado savo vietas Senvagėje, Skaistakalnio parke, Marijonų sode ir Taikos alėjos pušynėlyje. Kitąmet Panevėžio miesto savivaldybė planuoja pastatyti dar septynis meno kūrinius.
Meno kūriniai – Miesto dvasios ženklai
Pasak Panevėžio miesto merės Loreta Masiliūnienės, menas yra būtinas miesto gyvybingumui:
„Miestas gyvas tada, kai jame gyvena menas. Skulptūros, vėl įsikuriančios Panevėžio erdvėse, kuria ryšį su žmogumi, su aplinka, su laiku. Džiaugiamės, kad šie kūriniai tampa kasdienybės dalimi – prie jų stabteli miestiečiai, praeiviai, jaunimas. Jie – mūsų miesto dvasios ženklai, primenantys, kas esame ir kokį Panevėžį kuriame.“
Dauguma sugrįžusių skulptūrų yra neatsiejama Panevėžio tapatybės dalis. Jos buvo sukurtos 2005–2015 m. vykusiuose tarptautiniuose skulptūros simpoziumuose, kuriuos iniciavo skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.
Sugrįžę ir restauruoti kūriniai
Skulptūrų grįžimas yra daugiau nei perkėlimas – tai naujo santykio su miestu kūrimas, ypač atnaujintose erdvėse, tokiose kaip Skaistakalnio parkas ar Marijonų sodas.
- Senvagė: Čia miestiečiai vėl gali pamatyti „Kertinį akmenį“ (aut. Alfridas Pajuodis), „Šachmatininką“ (aut. Redas Diržys), „Valdovus“ ir „Balną dviems“ (aut. Vytautas Tallat-Kelpša), bei „Auskarą“ (aut. Tautvilas Pavilionis). Pažymėtina, kad bronzinis „Šachmatininkas“ prieš pastatymą buvo restauruotas liejykloje, prisidėdamas prie Panevėžio Senvagės meno atnaujinimo.
- Skaistakalnio parkas: Vėl įkurdintos skulptūros „Vieno skalbimo istorija“ ir „Suolelis vienišam“ (aut. Sigitas Tallat-Kelpša).
- Marijonų sodas: Grįžo „Gulinti amazonė“ (aut. Andris Varpa, Latvija) ir „Prologas“ (aut. Vytautas Tallat-Kelpša).
- Taikos alėjos pušynėlis: Pastatytas „Paparčio žiedas“ (aut. Dmitrij Volkov, Latvija).
Pasak miesto vyriausiojo dizainerio Arvydo Narkevičiaus, tai suteikė galimybę skulptūras pristatyti naujame kontekste – arčiau žmonių, arčiau kasdienio miesto gyvenimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Panevėžio miesto Savivaldybė skiria tiek dėmesio skulptūrų grąžinimui ir viešojo meno paveldo atkūrimui?
Pasak miesto merės, menas yra būtinas miesto gyvybingumui ir tapatybei. Grąžinamos skulptūros yra „miesto dvasios ženklai“, kurie primena, kas esame, ir kuria ryšį tarp praeities ir dabarties.
Be to, didžioji dalis šių kūrinių buvo sukurta 2005–2015 m. tarptautiniuose skulptūros simpoziumuose, tapdami neatsiejama Panevėžio kultūrinės istorijos dalimi, kurią būtina išsaugoti atnaujintose viešosiose erdvėse.
Kuriose konkrečiose atnaujintose miesto erdvėse jau galima pamatyti sugrįžusias skulptūras ir ar visos jos buvo restauruotos?
Sugrįžę meno kūriniai rado savo vietas keliose pagrindinėse Panevėžio erdvėse:
- Senvagė: „Kertinis akmuo“, „Šachmatininkas“, „Valdovai“, „Balnas dviems“ ir „Auskaras“.
- Skaistakalnio parkas: „Vieno skalbimo istorija“ ir „Suolelis vienišam“.
- Marijonų sodas: „Gulinti amazonė“ ir „Prologas“.
Pabrėžtina, kad skulptūrų grįžimas buvo daugiau nei paprastas perkėlimas. Pavyzdžiui, bronzinis „Šachmatininkas“ buvo profesionaliai restauruotas specializuotoje liejykloje, siekiant užtikrinti jo ilgaamžiškumą atnaujintoje Senvagėje.
Kokia skulptūrų grąžinimo įtaka atnaujintų viešųjų erdvių, pavyzdžiui, Skaistakalnio parko ar Marijonų sodo, bendrajai atmosferai ir estetikai?
Skulptūros sukuria naują santykį su atnaujintomis erdvėmis. Jos veikia kaip kultūriniai inkliuzai, kurie neleidžia parkams tapti vien tik funkciniais objektais.
Menas padeda sujungti naują modernią infrastruktūrą su miesto istorija. Merė pabrėžia, kad prie šių kūrinių stabteli miestiečiai ir praeiviai, paverčiant skulptūras kasdienybės dalimi ir didinant bendruomenės įsitraukimą į meninę aplinką.
Kokie Panevėžio miesto Savivaldybės ateities planai viešojo meno srityje? Kiek naujų kūrinių dar bus pastatyta?
Savivaldybė demonstruoja ilgalaikį įsipareigojimą miesto meno aplinkos gerinimui. Be jau grįžusių skulptūrų, planai yra ambicingi:
Kitąmet, t. y. 2024 m., Panevėžio miesto savivaldybė numato pastatyti dar septynis naujus meno kūrinius. Tai užtikrins, kad meno integracija į miesto parkus ir aikštes būtų nuolatinis procesas, o ne vienkartinė akcija.
Šaltinis: Panevėžio miesto savivaldybė
Komentarai