Kauno rajono muziejus sulaukė išskirtinės dovanos – italų skulptoriaus Massimo Ghiotti (1938–2023) šeima Lietuvai padovanojo tris monumentaliojo meno skulptūras, kurios jau kurį laiką puošia Kauno rajoną.
Massimo Ghiotti: Metalas kaip Meno Kalba
Massimo Ghiotti, dailininkas iš Turino (Italija), didžiąją dalį savo gyvenimo paskyrė darbui su metalu. Nors jo ankstyvieji, 1970 m. sukurti darbai buvo bronziniai, netrukus menininkas perėjo prie geležies, kurią naudojo subtilesnei ir rafinuotesnei, dažnai monumentaliai raiškai.
Skulptorius tvirtai sekė Jeano Tinguely ir Bernhardo Luginbühlio pėdomis, perdirbdamas metalo laužą ir paversdamas jį elegantiškais, iškilmingos architektūros kūriniais. Jo darbuose postindustrinės detalės – grubūs metaliniai elementai, sijos, grandinės, stūmokliai – susilieja į vieną dinamišką ir estetiškai įtemptą visumą.
Skulptūros, Jungiančios Tapymą ir Mechaniką
Lietuvos publika su Ghiotti kūryba glaudžiai susipažino 2016 m., kai Raudondvario pilyje buvo surengta paroda „Kitapus regimybės“. Menininkas joje pristatė naująją techniką – trimates skulptūras plokštumoje.
„Aš nenoriu, kad darbuose matytųsi reljefas, mano užduotis – vengti jo ir siekti kuo labiau priartėti prie tapybos. Radęs šį būdą tobulinu skulptūros ir tapybos junginį,“ – yra sakęs menininkas.
Šios inovacijos, kartu su modulinėmis skulptūromis iš serijos „Miesto“ („Urbane“), sulaukė didelio susidomėjimo, o paroda Raudondvario pilyje buvo itin sėkminga.
Postindustrinio Humanizmo Anatomija
Massimo Ghiotti kūryba giliai nagrinėja santykį tarp gamtos, kultūros ir technologijos:
- Mechanizmo Raumenys: Menotyrininkė Laima Kreivytė pabrėžė, kad Ghiotti nugalėti gamtos jėgas nebando – jis „suintensyvina jų veikimą“, parodydamas įtemptus mechanizmų „raumenis“.
- Klasikinė Tvarka: Marco Rosci savo knygoje „Ghiotti mašinų žmogiškumas ir virtualumas“ teigė, kad šių „mechaninių paminklų“ juslinė logika priklauso klasikinei tvarkai. Jų simetriški rėmai, uždaromi stūmoklių ir grandinių geometrijose, primena Brunelleschi ir Alberti erdvinius principus.
Kauno rajono muziejus, nuolat bendradarbiaujantis su italų menininkais, įtvirtina šiuos ryšius. Trys didingos Ghiotti skulptūros į Lietuvą buvo atgabentos 2017 metais. Po dvejų metų eksponavimo Raudondvario dvaro teritorijoje, 2019 metais darbai buvo perkelti ir nuolatinai įkurdinti Kulautuvos kurortiniame miestelyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kur dabar galima apžiūrėti italų skulptoriaus Massimo Ghiotti šeimos Kauno rajonui dovanotas skulptūras?
Šios vertingos Massimo Ghiotti skulptūros 2025 m. rugsėjį pasiekė Kauno rajono muziejų, įsikūrusį Raudondvario pilyje. Muziejus planuoja šiuos gigantiško dydžio ir svorio industrinio meno kūrinius integruoti į savo nuolatinę ekspoziciją ar parodų erdves, kur juos galės apžiūrėti lankytojai. Sekite muziejaus naujienas dėl tikslių eksponavimo datų.
Kuo unikalus Massimo Ghiotti (1938–2023) kūrybos stilius ir kodėl jis aktualus Lietuvai?
M. Ghiotti išsiskyrė tuo, kad paliko tradicinius kūrybos metodus ir ėmė dirbti su metalo laužu bei postindustrinėmis detalėmis. Jis sekė Jeano Tinguely ir Bernhardo Luginbühlo pėdomis, perdirbdamas atliekas ir paversdamas jas elegantiška, monumentalia architektūra. Menininkas siekė sujungti skulptūrą su tapyba, išgaunant perspektyvą metale. Šios donacijos reikšmė Kauno rajonui – tai tarptautinio lygio industrinio meno pavyzdys, praturtinantis regiono kultūros paveldą.
Kodėl Massimo Ghiotti šeima vertingus meno kūrinius padovanojo būtent Kauno rajono muziejui?
Donaciją nulėmė ankstesnis menininko ryšys su Kauno rajonu. M. Ghiotti 2016 metais Raudondvario pilyje pristatė parodą „Kitapus regimybės“, o 2017 metais trys jo gigantiškos skulptūros buvo atgabentos ir kelerius metus eksponuotos Raudondvario dvaro teritorijoje bei Kulautuvoje. Šis tvirtas ryšys ir pagarba, su kuria muziejus eksponavo jo darbus, paskatino šeimą pasirinkti Kauno rajoną kaip nuolatinę vietą menininko palikimui saugoti.
Kokios medžiagos dominuoja dovanotose Ghiotti skulptūrose ir koks jų stilius?
Nuo 1970 m. pradėjęs nuo bronzos, M. Ghiotti vėliau perėjo prie geležies ir postindustrinių detalių. Dovanotos skulptūros yra būtent šio vėlesniojo stiliaus – didelio svorio ir dydžio, pagamintos iš perdirbto metalo laužo. Jos priklauso industrinio meno srovei, kurioje grubūs, surūdiję elementai sukuria iškilmingą ir elegantišką formą, siekiančią tapti trimate tapyba.
Komentarai