Vilniaus miesto savivaldybė tęsia ryžtingą žingsnį link pilnavertės Socialinės integracijos žmonėms su negalia – Paneriuose pradedami du nauji grupinio gyvenimo namų (GGN) statybos projektai. Šie namai yra esminė socialinės infrastruktūros plėtros dalis, kurią įgyvendina Vilniaus vystymo kompanija.
Vilnius aktyviai vykdo Deinstitucionalizacija Lietuvoje, pereidamas nuo didelių globos institucijų prie mažesnių, bendruomenėje įsikūrusių namų. Jau pasirašyta rangos sutartis dėl Pagirio g. 16 esančio pastato, o Kadugių g. 4 namui šiuo metu vyksta viešasis pirkimas.
Šių Bendruomeninių grupinio gyvenimo namų tikslas – suteikti orų, saugų ir kuo savarankiškesnį gyvenimą vilniečiams, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Tai atspindi miesto įsipareigojimą taikyti žmogaus teisėmis grįstą požiūrį socialinių paslaugų srityje.
Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžia, kad investicijos į aplinką, kurioje paslaugos teikiamos, yra ne mažiau svarbios nei pačių paslaugų kokybė:
„Per pastaruosius dvejus metus ženkliai gerinama miesto infrastruktūra socialinėms paslaugoms. Esu įsitikinusi, kad tai svarbu ne tik paslaugų gavėjams, bet ir kasdien dirbančiam personalui, šalia gyvenantiems kaimynams. Tikiu, kad šie pozityvūs pokyčiai paraleliai skatina ir vietos bendruomenių brandą, keičia nuostatas, susijusias su negalios tema.“
Abu naujai planuojami namai bus ne tik jaukūs, bet ir atitiks aukščiausius energinio efektyvumo bei prieinamumo reikalavimus. Kiekviename bus numatyta po 10 gyvenamųjų vietų. Dizainas orientuotas į namų jausmo kūrimą, skatinant savarankiškumą ir bendruomeniškumą.
Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė teigia, kad architektūra turi tarnauti žmogaus orumui:
„Mūsų tikslas – kurti ne institucijas, o tikrus namus. Tokiose erdvėse svarbi kiekviena detalė: nuo natūralių medžiagų pasirinkimo iki aplinkos, kuri leidžia jaustis saugiai ir savarankiškai. Kurdami šiuos namus siekiame, kad žmogaus orumas būtų centre, o architektūra – jo kasdienybės dalis.“
Pagirio g. 16 bus statomas vieno aukšto, apie 400 kv. m ploto gyvenamasis namas, kuriame dešimt gyventojų turės po atskirą miegamąjį kambarį, o bendrai naudosis erdvia 76 kv. m ploto svetaine su virtuve, poilsio ir ūkio zonomis. Apie ankstesnių panašių projektų sėkmę galite paskaityti čia: Vilniuje atidaryti dar vieni grupinio gyvenimo namai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra grupinio gyvenimo namai (GGN) ir kodėl jie keičia dideles globos institucijas Vilniuje?
Grupinio gyvenimo namai (GGN) yra esminė Deinstitucionalizacijos Lietuvoje dalis. Tai maži, bendruomenėje įsikūrę namai (dažniausiai iki 10 gyventojų), skirti asmenims, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią.
Pagrindinis tikslas – užtikrinti orų, saugų ir kuo savarankiškesnį gyvenimą, pereinant nuo didelių institucijų, kurios riboja asmens laisvę ir socialinę integraciją, prie aplinkos, kuri skatina bendruomeniškumą ir orumą. Miestas šiuo žingsniu įgyvendina žmogaus teisėmis grįstą požiūrį į socialines paslaugas.
Kokie konkretūs projektai pradedami Paneriuose ir kokie reikalavimai keliami statyboms?
Vilniaus vystymo kompanija pradeda dviejų naujų GGN statybų projektus Paneriuose:
- Pagirio g. 16 (rangos sutartis jau pasirašyta).
- Kadugių g. 4 (šiuo metu vyksta viešasis pirkimas).
Kiekviename naujai pastatytame name bus numatyta po 10 gyvenamųjų vietų. Namai bus ne tik jaukūs, bet ir atitiks aukščiausius standartus: energinio efektyvumo (siekiant mažų eksploatacinių sąnaudų) ir visiško prieinamumo (užtikrinant galimybę naudotis bet kuria namo erdve), pabrėžiant, kad architektūra turi tarnauti žmogaus orumui, o ne institucinėms taisyklėms.
Kaip nauji grupinio gyvenimo namai prisidės prie vietos bendruomenės ir požiūrio į negalią keitimo?
Pasak Vilniaus vicemerės Simonos Bieliūnės, investicijos į tokią infrastruktūrą yra esminės keliomis prasmėmis:
- Socialinė integracija: Namai statomi bendruomenėje, skatinant kasdienį bendravimą ir mažinant atskirtį. Gyventojai tampa aktyvia Panerių mikrorajono dalimi.
- Nuostatų kaita: Šie pozityvūs pokyčiai ne tik gerina paslaugų kokybę, bet ir prisideda prie vietos bendruomenių brandos. Matydami, kaip oriai gyvena kaimynai, keičiasi visuomenės nuostatos, susijusios su negalios tema.
- Nauda personalui: Geresnė, jaukesnė ir šiuolaikiška aplinka yra svarbi ir kasdien dirbančiam personalui, užtikrinant geresnes darbo sąlygas.
Kokie yra Vilniaus miesto ilgalaikiai tikslai de-institucionalizacijos srityje ir kokių pokyčių tikėtis ateityje?
Vilniaus miesto savivaldybė tęsia ryžtingą žingsnį link pilnavertės socialinės integracijos, o šie du namai yra tik dalis platesnio socialinės infrastruktūros plėtros plano.
Vilnius yra įsipareigojęs nuosekliai vykdyti deinstitucionalizacijos procesą, didinant vietų skaičių ir užtikrinant, kad paslaugos būtų kuo arčiau asmens namų ir bendruomenės. Ši investicija rodo ilgalaikį miesto įsipareigojimą teikti paslaugas, kurios atitinka aukščiausius orumo ir savarankiškumo skatinimo standartus. Numatoma, kad pasirašius sutartis, namų statybos bus užbaigtos artimiausiais metais.
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
Komentarai