Lietuvą pasiekė žinia apie istorinį prancūzų ir lietuvių kultūros gigantų susivienijimą. Šis vakaras žada patirtį, kuri Vilniaus erdvėse dar niekada neskambėjo.
Pirmą kartą Lietuvoje prestižinis Sorbonos universiteto choras ir orkestras (COSU) kartu su Vilniaus universiteto (VU) kolektyvais pristatys unikalų koncertų diptiką „Vilnius–Paris“. Tai nebus tiesiog muzika – tai žmogaus balso galimybių riba.
Gryno garso magija be jokių instrumentų
Pirmojo vakaro ašis – a cappella programa. Tai viena gryniausių muzikinės išraiškos formų, kurioje nėra jokių instrumentų, tik skaidrios harmonijos ir intensyvi drama. Scenoje susijungs:
- Sorbonos universiteto choras;
- VU chorai „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro Musica“;
- Ryškiausi šiuolaikinės Europos kompozitoriai.
„Svečių iš Prancūzijos meninis lygis – stulbinantis. Kviečiu nepraleisti šios retos progos išgirsti juos gyvai Vilniuje“, – teigia VU chorų vadovė Rasa Gelgotienė.
Kodėl šis įvykis vadinamas istoriniu?
Sorbonos COSU ansamblis yra vieta, kur susitinka mokslas ir aukščiausio lygio menas. Daugiau nei 100 studentų, studijuojančių muzikologiją, koncertuoja prestižinėse salėse, tokiose kaip „Philharmonie de Paris“ ar „Théâtre des Champs-Élysées“.
Nuo 2020 metų chorui vadovauja Frédéric Pineau – Europos mastu pripažintas dirigentas, kuris specializuojasi net kino muzikos projektuose. Jo vadovaujamas kolektyvas Vilniuje susitiks su seniausiomis Lietuvos akademinėmis tradicijomis.
Svarbi data: tai tik pirmoji diptiko dalis. Antrasis vakaras, skirtas chorinei ir simfoninei muzikai, įvyks 2025 m. balandžio 25 d. Vilniaus universiteto kultūros centro organizuojamas ciklas taps gyvu tarptautinės bendruomenės susitikimu, kurio aidas skambės dar ilgai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra pagrindinis „Vilnius–Paryžius“ koncertinio ciklo akcentas?
Tai pirmasis Lietuvoje tokio masto bendras Sorbonos universiteto ir Vilniaus universiteto chorų bei orkestrų pasirodymas.
- Scenoje kartu pasirodys Sorbonos universiteto choras ir orkestras (COSU) bei VU chorai „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro Musica“.
- Programos pagrindą sudaro šiuolaikinių Europos kompozitorių kūriniai, atliekami a cappella metodu.
Kokia šio renginio reikšmė Vilniaus klausytojams ir kultūros bendruomenei?
Renginys suteikia retą progą gyvai išgirsti aukščiausio meninio lygio Prancūzijos akademinio jaunimo kolektyvą.
- Klausytojai galės patirti intensyvią muzikinę dramaturgybę, kurią atskleidžia skaidrios harmonijos ir žmogaus balso potencialas.
- Tai ne tik koncertas, bet ir tarptautinis akademinis susitikimas, stiprinantis ryšius tarp Vilniaus ir Paryžiaus universitetų.
Kodėl programai pasirinkta būtent „a cappella“ atlikimo forma?
A cappella pasirinkta kaip gryniausia muzikinės išraiškos forma, leidžianti geriausiai atskleisti chorinės muzikos subtilumą.
- Ši tradicija, kilusi iš ankstyvosios sakralinės muzikos, koncerte bus derinama su moderniomis Lars Jansson bei Ēriks Ešenvalds kompozicijomis.
- Ypatingą skambesį suteiks „Virgo“ choro sopranai Juliana Malinovskaja ir Vytautė Cvirkaitė.
Kas numatoma tolesnėje šio muzikinio projekto eigoje?
Pirmasis vakaras yra tik dalis platesnio „Vilnius–Paryžius“ koncertinio diptiko, žadančio įvairiapusę muzikinę patirtį.
- Programos kulminacija taps jungtinis visų Vilniaus universiteto chorų pasirodymas vienoje scenoje.
- Šis projektas kloja pamatus ateities kultūriniams mainams tarp dviejų istorinių Europos aukštojo mokslo institucijų.
Komentarai