Prezidentas Gitanas Nausėda, pradėdamas savo vizitą Italijoje, Bario mieste atidavė pagarbą vienai reikšmingiausių istorinių asmenybių, siejančių Lietuvą ir Italiją – Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Bonai Sforcai. Vizito metu aptarta plati programa, skirta jos atminimo įamžinimui Italijoje ir sugrąžinimui į visuomenės istorinę atmintį.
Pagerbimas prie renesansinio antkapio
Prezidentas apsilankė Bario Šv. Mikalojaus popiežiškojoje bazilikoje, kurioje amžinojo poilsio atgulė Bona Sforca (mirė 1557 m. lapkričio 19 d. Baryje). Valdovės atminimas buvo pagerbtas prie didingo renesansinio antkapio.
Šis paminklas ypač svarbus Lietuvai, nes jį puošia Bonos Sforcos herbas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Vyčiu – tai simbolinis įamžinimas, jungiantis Abi Tautų Respublikos istoriją su Italijos renesansu.
Nausėdos vizitas Baryje yra dalis platesnio aukščiausio lygio vizito Italijoje ir Vatikane, pabrėžiant LDK palikimo svarbą Europos kontekste.
Valdovės palikimo įamžinimas Italijoje
Siekdamas užtikrinti, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos vardas sugrįžtų į Italijos visuomenės istorinę atmintį, Prezidentas Bario pilyje susitiko su Apulijos regiono, Bario savivaldybės ir muziejaus atstovais. Susitikimo metu aptartas detalus Bonos Sforcos pristatymo ir įamžinimo programos planas.
Bona Sforca – LDK reformatorė ir kultūros skleidėja:
- Statusas: Bario ir Rosano kunigaikštytė, kuri 1518 m. ištekėjo už Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Jogailaičio.
- Rezidavimas: Septynerius savo valdymo metus ji rezidavo LDK sostinėje Vilniuje.
- Įtaka: Išsilavinimu ir intelektu garsėjusi Bona Sforca atvyko su gausiu italų architektų, menininkų ir teisininkų būriu, palikdama ryškų pėdsaką šalies istorijoje.
- Politika: Pasižymėjo kaip sumani politikė, įžvalgi valstybininkė, talentinga diplomatė, aktyvi ūkio reformatorė, miestų ir prekybos rėmėja, bei Renesanso kultūros skleidėja.
Ši Milano princesė, tiesusi tiltus tarp Lietuvos ir Italijos, yra viena iškiliausių istorinių asmenybių, kuri padėjo formuoti Lietuvos valstybę Renesanso epochoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Prezidentas Nausėda pagerbė Boną Sforcą būtent dabar, pradėdamas vizitą Italijoje?
Prezidentas Gitanas Nausėda savo vizito Italijoje pradžioje pagerbė Boną Sforcą, kad pabrėžtų ir sustiprintų Lietuvos bei Italijos istorinius ir kultūrinius ryšius. Tai dalis platesnės programos, skirtos Bonos Sforcos vardo sugrąžinimui į Italijos visuomenės istorinę atmintį, išryškinant jos reikšmę LDK istorijoje.
Kur Italijoje palaidota Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca ir kodėl tai svarbu lietuviams?
Bona Sforca palaidota Bario Šv. Mikalojaus popiežiškojoje bazilikoje Italijoje. Ši vieta svarbi, nes prie jos renesansinio antkapio aiškiai matomas Bonos Sforcos herbas, papuoštas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Vyčiu, simbolizuojančiu jos glaudų ryšį su Lietuva.
Koks yra Bonos Sforcos atminimo įamžinimo Italijoje programos tikslas?
Pagrindinis tikslas – pristatyti Boną Sforcą Italijos visuomenei ne tik kaip Bario kunigaikštytę, bet ir kaip Lietuvos didžiąją kunigaikštienę, kuri septynis metus rezidavo Vilniuje. Siekiama iš naujo įtvirtinti jos, kaip sumanios valstybininkės, diplomatės ir Renesanso kultūros skleidėjos LDK, vardą ir palikimą, stiprinant kultūrinį tiltą tarp šalių.
Koks svarbiausias Bonos Sforcos palikimas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK)?
Bona Sforca, ištekėjusi už Žygimanto Jogailaičio 1518 m., garsėjo intelektu ir atvežė Renesanso kultūrą į LDK, atvykdama su gausiu italų architektų, teisininkų ir menininkų būriu. Ji paliko ryškų pėdsaką kaip sumani politikė, aktyvi valstybės valdymo ir ūkio reformatorė, bei miestų ir prekybos rėmėja.
Komentarai