Profesinio mokymo permainos: lietuvių kalba – privaloma sąlyga darbo rinkai
Seimo Žmogaus teisių komitetas neseniai pritarė esminiams Profesinio mokymo įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XVP-927). Šie pakeitimai siekia užtikrinti, kad valstybinė kalba taptų pagrindu visoje profesinio mokymo sistemoje, taip stiprinant asmenų integraciją į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę.
Svarbiausi pokyčiai
Įstatymo projektas numato aiškią ir vieningą taisyklę, skirtą formaliojo profesinio mokymo programoms, kuriomis siekiama įgyti pirmąją kvalifikaciją:
- Pagrindinė taisyklė: Visas profesinis mokymas vykdomas tik lietuvių kalba.
- Tikslas: Užtikrinti, kad kiekvienas absolventas turėtų tvirtą valstybinės kalbos pagrindą, reikalingą pilnaverčiam dalyvavimui darbo rinkoje.
„Valstybinės kalbos mokėjimas yra pagrindas žmogui pilnavertiškai dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje. Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad profesinio mokymo sistema būtų vienoda visiems ir atitiktų mūsų valstybės saugumo, integracijos ir švietimo tikslus,“ – pabrėžė komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Pereinamasis laikotarpis užsieniečiams
Siekiant palengvinti integraciją, projekte numatomas specialus pereinamasis laikotarpis mokiniams užsieniečiams:
- Šiuo laikotarpiu gali būti taikomas dvikalbis mokymas.
- Garantuojamas privalomas ir intensyvus lietuvių kalbos mokymasis.
Pagrindinis reikalavimas išlieka – iki kvalifikacijos suteikimo visas profesinis mokymas turi būti vykdomas valstybine kalba, užtikrinant aukštą švietimo kokybę ir pasirengimą profesiniam gyvenimui Lietuvoje.
Šis įstatymo projektas taip pat sustiprina licencijavimo tvarką ir numato papildomas priemones kovai su mokymo kokybės pažeidimais, tačiau pagrindinis jo akcentas – nuoseklus valstybinės kalbos statuso stiprinimas profesinio mokymo sistemoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pagrindinis pokytis numatomas profesiniame mokyme ir kam jis naudingas?
Pagrindinė taisyklė – profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas pirmajai kvalifikacijai įgyti bus vykdomas tik lietuvių kalba. Tai naudinga, nes užtikrina, kad visi absolventai turėtų vienodus, tvirtus valstybinės kalbos įgūdžius, reikalingus pilnaverčiam dalyvavimui Lietuvos darbo rinkoje ir sėkmingai integracijai, kas stiprina valstybės saugumą ir švietimo tikslus.
Ar šie pakeitimai paveiks profesinį mokymą užsieniečiams ir kaip bus užtikrinama jų integracija?
Taip, pakeitimai aiškiai reglamentuos mokymą užsieniečiams. Mokiniams užsieniečiams bus taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu galimas dvikalbis mokymas. Svarbiausia, kad projekte griežtai numatytas privalomas lietuvių kalbos mokymasis, siekiant, kad iki kvalifikacijos suteikimo visas profesinis mokymas būtų vykdomas tik valstybine kalba.
Kada planuojama, kad šis Profesinio mokymo įstatymo pakeitimas įsigalios?
Šiuo metu projektas (Nr. XVP-927) buvo patvirtintas Seimo Žmogaus teisių komitete, o tai yra svarbus žingsnis į priekį. Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi priimti Seimas ir pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentas. Komiteto pritarimas rodo tvirtą valstybės kryptį ir yra gera žinia laukiantiems nuoseklių pokyčių švietimo sistemoje.
Ar be lietuvių kalbos statuso stiprinimo, projektas numato ir kitus pokyčius profesinio mokymo kokybei gerinti?
Be abejo. Siekiama ne tik kalbos, bet ir bendros kokybės sistemoje. Įstatymo projektu taip pat numatoma aiškesnė profesinio mokymo įstaigų licencijavimo tvarka ir numatomos priemonės, skirtos efektyviau kovoti su mokymo kokybės pažeidimais. Tai užtikrins didesnį skaidrumą ir geresnę mokymo paslaugų kokybę.
Komentarai