Meistrai matuoja medinę siją apšviestose dirbtuvėse.

Proveržis paveldo apsaugoje: 10 investicijų, stiprinančių restauratorių ir mokytojų kompetencijas

Kultūros ministerija, praėjusiais metais skirdama tikslines lėšas paveldo sektoriui, ėmėsi kompleksinių priemonių, skirtų ne tik fizinei paveldo objektų apsaugai, bet ir būtinosioms žinioms bei visuomenės įsitraukimui užtikrinti. Iš viso įgyvendinta dešimt didelių projektų, sutelktų į esmines sektoriaus stiprinimo sritis.

„Kompleksiniu požiūriu siekiame, kad paveldo apsauga būtų ne fragmentiška, o nuosekli, apimanti ne tik fizinį išsaugojimą, bet ir būtinąsias žinias bei visuomenės įsitraukimą“, – pabrėžia kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Šios investicijos apėmė kelias strategines kryptis:
* Paveldo integraciją į ugdymo programas (žinios).
* Specialistų ir restauratorių kompetencijų stiprinimą (praktika).
* Tautinių mažumų paveldo išsaugojimą (objektai).
* Prevencinės priežiūros sistemų plėtrą.

1. Paveldo pažinimas mokykloms

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama projektą „Kultūra atrakina: paveldo pažinimas mokytojams“, surengė sėkmingus kompetencijų kėlimo kursus. Jų metu mokytojai išmoko, kaip efektyviai integruoti žinias apie kultūros paveldą į savo dėstomas disciplinas. Projektas viršijo lūkesčius: per trejus metus kursuose dalyvavo beveik 2000 švietimo sistemos darbuotojų, demonstruodami didelį suinteresuotumą kultūros paveldo prieinamumu ir aktualumu šiuolaikiniame ugdyme.

2. Unikalus sinagogos perkėlimo projektas

Vienas ambicingiausių projektų – Kaltinėnų medinės sinagogos išsaugojimas ir perkėlimas į Lietuvos etnografijos muziejaus ekspoziciją Rumšiškėse. Šis projektas, pradėtas 2025 m., ne tik leidžia išsaugoti prastos būklės istorinį objektą, reikšmingą žydų kultūros paveldo liudijimą, bet ir turi didelę edukacinę vertę.

Atliekant sinagogos demontavimo, perkėlimo ir surinkimo darbus, meistrai įgyja neįkainojamos praktinės patirties, būtinos norint gauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Projekto pabaiga numatyta 2026 m. antroje pusėje. Tai puikus pavyzdys, kaip tikslinės investicijos padeda atgimti apleistam paveldui.

3. Kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas

Didelis dėmesys skirtas pačių kultūros paveldo ekspertų kvalifikacijai tobulinti. Kultūros paveldo ekspertų asociacijos ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos organizuoti kursai 2025 m. sulaukė per 700 specialistų, kuriems kvalifikacijos tobulinimas yra privalomas siekiant išlaikyti galiojantį atestatą.

Siekiant tobulinti visą atestavimo sistemą, Vilniaus universiteto vykdomo projekto metu buvo suformuluoti specialistų kvalifikacijos kėlimo modeliai, kurie geriau atlieptų specialistų poreikius. Svarbu, kad valstybė skatintų ne tik fasadų atnaujinimą, kaip ir Klaipėdos Naujamiestyje, bet ir profesionalų, dirbančių su šiais objektais, kompetenciją.

Be to, Pažangos priemonės lėšomis finansuotos tikslinės stipendijos trūkstamų specializacijų kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių rengimui Vilniaus dailės akademijoje ir Kauno kolegijoje, ypač tose srityse, kur trūksta specialistų (metalo dirbinių, skulptūros, tekstilės ir meninių baldų restauravimo).

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek mokytojų dalyvavo paveldo integravimo kursuose ir kokia to nauda švietimui?

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomuose kompetencijos kėlimo kursuose „Kultūra atrakina: paveldo pažinimas mokytojams“ per trejus metus dalyvavo beveik 2000 mokytojų. Pagrindinė nauda – paveldo žinios integruojamos į įvairias dėstomas disciplinas, didinant mokinių sąmoningumą, ugdant pagarbą istorijai ir užtikrinant, kad kultūros paveldas taptų aktualia ugdymo dalimi.

Kodėl medinė Kaltinėnų sinagoga yra perkeliama ir kada ją bus galima apžiūrėti Rumšiškėse?

Kaltinėnų sinagoga Šilalės rajone buvo prastos būklės, todėl buvo pasirinktas perkėlimo būdas, siekiant išsaugoti šį unikalų žydų kultūros paveldo liudijimą. Ji perkeliama į Lietuvos etnografijos muziejaus ekspoziciją Rumšiškėse, kur papildys muziejuje esantį miestelio kompleksą. Projekto pabaiga numatyta 2026 m. antroje pusėje.

Kaip sinagogos perkėlimo projektas padeda ruošti naujus kultūros paveldo specialistus?

Projekto metu vykdomi medinio pastato (sinagogos) demontavimo ir surinkimo darbai yra panaudojami kaip praktinės edukacijos platforma. Šie darbai leidžia meistrams įgyti unikalią darbo su kultūros paveldo objektais patirtį, kuri yra būtina siekiant gauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Taip užtikrinamas retų medžio restauravimo meistrų įgūdžių perdavimas.

Kokia yra pagrindinė Kultūros ministerijos strategija investuojant į paveldo išsaugojimą?

Ministerija taiko kompleksinį požiūrį: tikslinės lėšos nukreipiamos ne tik į fizinį išsaugojimą (prevencinę priežiūrą), bet ir į paveldo integraciją į ugdymo programas, specialistų ir restauratorių stiprinimą bei tautinių mažumų paveldo išsaugojimą. Strategija siekia užtikrinti, kad paveldo apsauga būtų nuosekli, apimanti ir fizinį išsaugojimą, ir visuomenės įsitraukimą.

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto