Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimas tampa vis labiau įprastas ir kasdieniu įpročiu. Naujausia reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė džiuginančius rezultatus: 76 proc. šalies gyventojų pakuočių atliekas rūšiuoja visada arba dažnai. Visada tai darančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais.
Tuo pat metu gyventojų, kurie pakuočių atliekų niekada nerūšiuoja, dalis sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus. Nors duomenys džiuginantys, praktika Radviliškio rajono savivaldybėje ir kituose regionuose atskleidžia, kad kokybė vis dar šlubuoja.
Didžiausios atliekų rūšiavimo klaidos: painiava tarp pakuotės ir daikto
Kontroliniai patikrinimai rodo, kad kai kuriose savivaldybėse pakuočių konteinerių užterštumas vis dar siekia 50 proc. Tai reiškia, kad į juos patenka ir tos atliekos, kurios nėra laikomos pakuotėmis. Būtent čia žmonės klysta dažniausiai, nes painioja, kas yra pakuotė, o kas – gaminys ar daiktas. Tokios atliekų rūšiavimo klaidos rodo, kad reikalingas didesnis daiktų ir pakuočių atskyrimas visuomenės sąmonėje. Daugiau apie tai, kaip spręsti regionines rūšiavimo dilemas, galite skaityti čia: Rūšiavimo dilema Švenčionių savivaldybėje.
Dažniausi klaidingo rūšiavimo pavyzdžiai:
- Plastikiniai žaislai. 65 proc. respondentų klaidingai nurodė, kad senus plastikinius žaislus mestų į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Žaislai nėra pakuotė ir tokios atliekos turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų aikšteles.
- Krištolinės vazos ir porcelianas. Tiek pat apklaustųjų (65 proc.) krištolinę vazą ar porcelianinius indus klaidingai mestų į stiklo konteinerį. Tokios atliekos stiklo pakuočių srautui netinka ir taip pat turėtų atsidurti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.
Kur dėti sulūžusius akinius?
Susipainiojama ir kalbant apie kasdienių daiktų rūšiavimą, pavyzdžiui, akinius. Sulūžusius akinius:
- 32 proc. apklaustųjų mestų į plastiko pakuočių konteinerį.
- 21 proc. – į stiklo konteinerį.
- Tik 40 proc. juos mestų į mišriųjų atliekų konteinerį, o tai yra teisinga vieta.
„Nors viena vertus apklausos rezultatai džiuginantys – rūšiuojančių dalis yra pakankamai didelė ir auganti, tačiau vis dar nėra rūšiuojama tinkamai ir kokybiškai“, – teigia ekspertai. Anot jų, pagrindinė problema yra ta, kad žmonės dažnai painioja, kas yra pakuotė, o kas – gaminys ar daiktas. Pakuočių atliekas rūšiuoja 8 iš 10 lietuvių, tačiau tai rodo, jog kokybei reikia skirti daugiau dėmesio. Tuomet viskas, kas pagaminta iš plastiko ar…
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl, nepaisant didelio gyventojų aktyvumo, atliekų rūšiavimo kokybė Lietuvoje vis dar kelia iššūkių?
Nors statistika rodo, kad net 76 proc. Lietuvos gyventojų pakuočių atliekas rūšiuoja nuolat, pagrindinė problema slypi daiktų ir pakuočių atskyrimo painiavoje. Daugelyje savivaldybių (kaip rodo pavyzdžiai Radviliškio rajone) konteinerių užterštumas siekia iki 50 proc., nes į pakuočių srautą patenka atliekos, kurios techniškai nėra pakuotės (pvz., seni plastikiniai žaislai, krištolinės vazos). Būtent šios rūšiavimo klaidos blogina bendrą rūšiavimo kokybę ir didina perdirbimo kaštus.
Kuo skiriasi pakuotė nuo daikto (gaminio) ir kur turėčiau išmesti tokias atliekas kaip krištolinė vaza ar porcelianas?
Esminis skirtumas yra funkcija. Pakuotė yra medžiaga, skirta prekei supakuoti, apsaugoti ar transportuoti. Daiktas (gaminys) yra pats produktas. Pavyzdžiui, stiklainis yra stiklo pakuotė, o krištolinė vaza ar porcelianinis puodelis yra stiklo ar keramikos daiktas.
Tokie daiktai, kaip krištolinės vazos, porcelianas, plastikiniai žaislai ar lango stiklas, netinka stiklo ar plastiko pakuočių konteineriams, nes jų cheminė sudėtis trukdo perdirbimo procesui. Jie turėtų būti pristatomi į stambiagabaričių atliekų aikšteles (SAĮ).
Kokia yra tiesioginė neigiama įtaka, kai netinkami daiktai (pvz., žaislai) patenka į pakuočių konteinerius?
Pagrindinė neigiama įtaka yra konteinerio užterštumas. Kai į pakuočių srautą patenka nepriskiriamos atliekos, tai apsunkina mechaninį rūšiavimą, didina perdirbimo sąnaudas, o kartais net daro visą surinktą partiją netinkamą tolesniam perdirbimui. Tai reiškia, kad didelė dalis tinkamai gyventojų išrūšiuotų pakuočių gali vis tiek atsidurti sąvartyne.
Norint išvengti šių klaidų, reikia įsisąmoninti, kad jei atlieka nėra skirta prekei supakuoti (pavyzdžiui, tai yra sugedęs televizorius, senas kibiras ar plastikinė kėdė), ji beveik visada turėtų keliauti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o ne į bendruosius konteinerius.
Kur Radviliškio rajono savivaldybės ar kitų regionų gyventojai gali rasti patikimą informaciją apie sudėtingų ar neaiškių atliekų rūšiavimą?
Kadangi atliekų tvarkymo taisyklės ir infrastruktūra (pvz., stambiagabaričių atliekų aikštelės) priklauso nuo regioninio atliekų tvarkymo centro, patikimiausią informaciją reikėtų ieškoti savo regiono (šiuo atveju, Radviliškio regiono) atliekų tvarkymo įmonės ar savivaldybės svetainėje.
Be to, visoje Lietuvoje yra plečiamos viešosios edukacinės kampanijos, skirtos pabrėžti būtent daiktų ir pakuočių atskyrimą, siekiant pagerinti rūšiavimo kokybę ateityje. Patikrinkite savo regiono mobiliojo atliekų surinkimo grafiką – jis dažnai padeda išspręsti sudėtingų atliekų šalinimo dilemas.
Šaltinis: Radviliškio rajono savivaldybė
Komentarai