Žalos nuo laukinių gyvūnų atlyginimas: kas pasikeitė ūkininkams ir miškų savininkams
Aplinkos ministerijos (AM) organizuotas seminaras subūrė apie 300 dalyvių aptarti šiemet įsigaliojusių Medžioklės ir Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimų. Šie pakeitimai žymiai plečia kompensuojamos žalos apimtį ir supaprastina kreipimosi procedūras, tačiau kelia ir griežtesnius reikalavimus prevencinėms priemonėms.
Išplėstas žalos atlyginimo sąrašas
Anksčiau medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala buvo atlyginama už pasėlius ir pievas, tačiau naujoji tvarka apima ir platesnį žalą patiriančių ūkio šakų spektrą:
- Sumedėję sodo augalai: Pagaliau atlyginama žala, padaryta sodams ir jauniems medeliams.
- Bitynai: Įtraukta žala, padaryta bitėms ir bitynų turtui (žr. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas).
- Nauji plėšrūnai: Žala ūkiniams gyvūnams dabar atlyginama ne tik už vilkų, bet ir už rudųjų lokių ar lūšių padarytus nuostolius.
Būtina sąlyga: prevencinės priemonės
Nors kompensuojamos žalos sąrašas išplėstas, nuo šiol atlyginimas bus mokamas tik tuomet, jei ūkinių gyvūnų laikytojai, pasėlių, sodo ar miško savininkai vykdė privalomas apsaugos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje.
Šios priemonės yra esminė sąlyga siekiant kompensacijos.
Supaprastinta pranešimo tvarka
Pakeistas ir pats kreipimosi dėl žalos atlyginimo mechanizmas. Dabar nebereikia kreiptis į seniūnijas. Vietoje to, duomenys pateikiami per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BiiS).
Šioje sistemoje, pasirinkus skiltį „Medžioklė“, galima užpildyti „Pranešimas apie žalą“ formą, kuri automatiškai nukreipiama tinkamam adresatui, taip supaprastinant žalos atlyginimo procedūras.
Miško žala: atlyginama už praeitį
Aplinkos ministerijos atstovas Zbignev Glazko seminare pabrėžė esminius pokyčius miškui padarytos žalos apskaičiavime. Pagal senąją metodiką nebūdavo atsižvelgiama į ankstesniais metais padarytą, bet neatsilygintą žalą, nors ji turėjo tiesioginę įtaką medžių prieaugiui ir kokybei.
Naujoji tvarka numato, kad dabar apskaičiuojama ir atlyginama:
- Einamaisiais metais padaryta žala.
- Ankstesniais metais (iki 5 metų senumo) padaryti pažeidimai, jeigu jie buvo užfiksuoti ir įvertinti, bet už juos nebuvo atlyginta (žr. AM pranešimas).
Išimtys miško žalai
Svarbu žinoti, kad žala miškui nebus atlyginama, jei:
- Želdiniai ir žėliniai nebuvo apsaugoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus (pvz., repelentais ar apsaugos priemonėmis).
- Tačiau ši išimtis netaikoma (žala vis tiek bus atlyginama), jeigu arčiau kaip 250 m nuo pažeisto sklypo yra (arba medžioklės sezono metu buvo) nustatyta gyvūnų viliojimo vieta, kur kanopiniai žvėrys viliojami natūralios kilmės masalu. Šiuo atveju manoma, kad prevencija buvo apsunkinta dėl medžioklės veiklos artumo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip pasikeitė tvarka norint pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir kreiptis dėl jos atlyginimo?
Pagal naują tvarką, savininkams nebereikia kreiptis į seniūnijas. Dabar pranešimas apie žalą turi būti pateiktas elektroniniu būdu per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BIS). Sistemoje pasirinkus skiltį „Medžioklė“, galima rasti ir užpildyti formą „Pranešimas apie žalą“. Tai supaprastina ir pagreitina kreipimosi procedūras.
Kokių gyvūnų padaryta žala ūkiniams gyvūnams dabar atlyginama ir kokie nauji žemės ūkio plotai įtraukti į kompensuojamų sąrašą?
Žala ūkiniams gyvūnams bus atlyginama ne tik tuomet, kai ją padaro vilkai, bet ir kai žalą padaro rudieji lokiai ar lūšys. Be to, kompensuojamų žemės ūkio šakų sąrašas papildytas: į jį įtraukti sumedėję sodo augalai (sodai) ir bitynai. Tai reiškia, kad šios naujos sritys taip pat gali gauti kompensaciją už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.
Ar kompensacija už žalą bus atlyginama visais atvejais, ar privalau imtis apsaugos priemonių?
Kompensacija bus atlyginama tik tuo atveju, jeigu žemės ūkio, sodo, miško ar bitynų savininkai/naudotojai, taip pat ūkinių gyvūnų laikytojai, yra įvykdę apsaugos priemones nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Šios priemonės yra nurodytos aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje (pvz., elektriniai piemenys, aptvarai, ar kitos atgrasymo priemonės).
Kaip nauja metodika pakeitė miškui padarytos žalos apskaičiavimą?
Ankstesnė metodika neapėmė visos faktinės žalos. Pagal naujus pakeitimus, apskaičiuojant miškui padarytą žalą, bus atsižvelgiama ne tik į einamaisiais metais, bet ir į ankstesniais metais padarytus pažeidimus, jeigu jie turi įtakos pažeistų medžių ir medynų prieaugiui, kokybei ir bendrai sveikatai. Tai leidžia tiksliau ir teisingiau įvertinti ilgalaikę gyvūnų daromą žalą.
Komentarai