Nuo 2024 m. gynybos, saugumo ir atsparumo technologijoms teko 32 proc. rizikos kapitalo, investuoto visame Rytų Europos regione, teigiama ataskaitoje „Tough Tech by the Tough Ten 2026“. Ši dalis yra dvigubai didesnė nei likusioje Europoje ir keturis kartus didesnė nei JAV. Ataskaitoje apžvelgiama dešimties šalių ekosistema nuo Suomijos iki Bulgarijos.
Tai rodo, kad investuotojai vis daugiau lėšų skiria vadinamajai „tough tech“ – mokslu ir inžinerija grįstoms gynybos, saugumo ir atsparumo technologijoms. Tačiau rizikos kapitalo augimas pats savaime neįrodo, kad bendrovės jau turi ilgalaikių užsakymų ar kad jų technologijos bus plačiai perkamos.
„Tough Ten“ investicijos ir augimo prognozė
Iki 2026 m. spalio pradžios „tough tech“ investicijos regione siekė apie 1,7 mlrd. JAV dolerių. Ataskaitoje prognozuojama, kad per visus 2026 metus jos pasieks 2,3 mlrd. dolerių – maždaug dvigubai daugiau nei pernai. Tai metinė prognozė, o ne galutinis metų rezultatas.
„Tough Ten“ sudaro Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Vengrija ir Bulgarija. Ataskaitoje suskaičiuota 170 rizikos kapitalu finansuojamų šių šalių „tough tech“ startuolių; bendra jų vertė siekia apie 21,8 mlrd. JAV dolerių.
Augimas pasiskirsto netolygiai. Kosmoso technologijos 2026 m. pritraukė daugiau lėšų nei per ankstesnius šešerius metus kartu sudėjus. Kovos su dronais bendrovės šiemet surinko 89,5 mln. dolerių, o dronų gamintojai – 21,7 mln. dolerių. Tuo pat metu antžeminė robotika nuo 2020 m. pritraukė mažiau nei milijoną dolerių, o jūrinės robotikos investicijų raundų neužfiksuota.
Lietuvos vieta rytinio flango ekosistemoje
Lietuva ataskaitoje išsiskiria gynybos išlaidomis: pagal 2026 m. NATO įverčius, ji gynybai skiria 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Tough Ten“ šalių vidurkis siekia 3,3 proc. BVP. Šis rodiklis apibūdina valstybių išlaidas gynybai, o ne rizikos kapitalo investicijas į įmones. Ataskaitoje aptariama ir Lietuvos gynybos technologijų plėtra bei galimas „Palantir“ vaidmuo.
Ataskaita taip pat nurodo praktinių ryšių su Ukraina pavyzdžių: Latvijos įmonės gavo užsakymų 17 tūkst. dronų, o Ukrainoje sukurti modeliai pradedami gaminti Suomijoje ir Rumunijoje. Šie pavyzdžiai rodo, kaip regiono bendrovės sieja technologijų kūrimą su fronto linijos poreikiais, tačiau nepateikia bendro užsakymų ar gamybos masto visoms dešimčiai šalių.
Ataskaitą parengė „Dealroom“, „Resilience Media“ ir investuotojai. Joje derinami rizikos kapitalo duomenys, NATO gynybos išlaidų rodikliai, nacionaliniai šaltiniai ir investuotojų įžvalgos. Jos iniciatoriai pabrėžia, kad tolesnei plėtrai svarbus ne vien kapitalas, bet ir pirmieji pirkėjai bei pasikartojantys užsakymai.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenys
Pateiktus skaičius ir jų aprėptį sutikrinome su BNS perduotu ataskaitos aprašymu, išlaikydami prognozių ir faktinių rodiklių skirtį.
- Patikrinta, kad 2,3 mlrd. JAV dolerių suma nurodyta kaip 2026 m. prognozė.
- „Tough Ten“ šalių sąrašas sutikrintas pagal pateiktą ataskaitos aprašymą.
- Atskirtos gynybos išlaidų dalys nuo BVP ir rizikos kapitalo investicijos.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Rytų Europa
- Atnaujinta
- 2026-10-30 09:16
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai