2026: šeimų kelionių draudimas ir gydymo išlaidos

2025 m. spalį ir lapkritį BTA užregistravo daugiau kaip 700 kelionių draudimo žalų – beveik 28 proc. daugiau nei tais pačiais 2024 m. mėnesiais. Daugiau kaip 480 atvejų buvo susiję su medicininėmis išlaidomis arba pargabenimu į Lietuvą. Šie skaičiai rodo, kokių žalų kreipėsi bendrovės klientai, bet neatskleidžia nei visų Lietuvos keliautojų sveikatos sutrikimų, nei to, kiek žmonių tuo laikotarpiu keliavo.

BTA duomenimis, daugiausia draudžiamųjų įvykių užsienyje registruota Turkijoje ir Egipte. Pasitaikė ir bagažo apgadinimo, vėlavimo ar praradimo atvejų, taip pat kelionės sutrikimų bei atšaukimų. Pateikti duomenys leidžia matyti, kad tarp BTA registruotų žalų dažnos sveikatos išlaidos, tačiau nepateikiamas atskiras palyginimas, kiek tiksliai teko medicininėms žaloms, bagažui ar skrydžių nesklandumams.

Ką rodo gydymo išlaidų sumos

BTA nurodo, kad 2025 m. spalį ir lapkritį vidutinė kelionių draudimo išmoka siekė beveik 450 eurų. Atskirų žalų suma galėjo būti gerokai didesnė: didžiausia išmoka už spalį registruotą įvykį viršijo 15 tūkst. eurų, o už lapkritį – 10 tūkst. eurų. Vidurkis apibūdina išmokas, o didžiausios sumos parodo, kad kai kurių atvejų finansinis mastas buvo išskirtinis; jos neparodo, kiek kainuoja įprastas vizitas pas gydytoją.

BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova teigia, kad gydymo išlaidos priklauso nuo šalies, gydymo įstaigos ir reikalingos pagalbos. Vienais atvejais užtenka konsultacijos, kitais prireikia tyrimų, gydymo ligoninėje ar medicininio transportavimo. Todėl galutinė suma gali skirtis, o spalio ir lapkričio didžiausių išmokų nereikėtų laikyti tipiškomis kiekvienai šeimos kelionei.

Draudimo žala taip pat nėra visų užsienyje susirgusių ar nukentėjusių Lietuvos keliautojų apskaita. BTA statistika apima bendrovėje registruotus įvykius, o pateiktame laikotarpyje nėra keliautojų skaičiaus, pagal kurį būtų galima įvertinti riziką vienai kelionei.

Kokie negalavimai dažnesni keliaujant su vaikais

BTA kelionių draudimo klientams „E-med“ nuotolines konsultacijas teikia bendrovės partnerė „Telesante“. Šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė pastebi, kad negalavimai priklauso nuo sezono ir kelionės krypties. Šiltuose kraštuose dažniau pasitaiko virškinimo sutrikimų, apsinuodijimų maistu, ausų uždegimų po maudynių, nubrozdinimų, vabzdžių įkandimų ir nudegimų saulėje. Vėsesniu metu dažnesnės virusinės infekcijos, tarp jų gripas ir COVID-19.

Šeimų atostogas dažniau sujaukia ligos nei bagažo rūpesčiai

Gydytojos teigimu, vėmimas, viduriavimas ar aukšta temperatūra vaikams gali greičiau sukelti skysčių netekimą. Vertinti reikėtų ne vien temperatūrą, bet ir bendrą savijautą. Jei vaikas vangus, atsisako gerti, rečiau šlapinasi, sunkiai kvėpuoja, pakinta odos spalva arba atsiranda neblykštantis bėrimas, reikia nedelsiant kreiptis skubiosios medicinos pagalbos. Skubiai įvertinti reikėtų ir sunkias traumas bei naujagimių ar kūdikių sveikatos sutrikimus.

Nuotolinė konsultacija gali padėti pasitarti su specialistu ir įvertinti, ar reikia papildomos medicininės pagalbos. Tačiau šaltinyje nenurodoma, kad tokia konsultacija pakeistų skubiąją pagalbą, todėl esant išvardytiems sunkiems požymiams svarbu nedelsti kreiptis į vietos skubiosios medicinos tarnybas.

Ką pasiruošti prieš kelionę ir išsaugoti įvykus žalai

Keliaujant su vaikais gydytoja rekomenduoja pasiimti termometrą, vaikui tinkamų vaistų nuo karščiavimo, elektrolitų, nosies plovimo skysčio, vaistų nuo alergijos, pleistrų ir žaizdų priežiūros priemonių. Taip pat reikėtų nepamiršti nuolat vartojamų vaistų. Vykstant į egzotinius kraštus verta iš anksto pasidomėti rekomenduojamais skiepais ir vietinėmis infekcinėmis ligomis, pasirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu, maisto higiena bei apsauga nuo saulės ir vabzdžių.

Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) negalioja Turkijoje ir Egipte. Net ir Europoje ji nepadengia visų galimų paslaugų: kreipiantis į privačiai dirbantį gydytoją, vizito išlaidos gali likti nekompensuotos. Prieš išvykstant verta patikrinti, kokią pagalbą apima turima kelionių draudimo apsauga, ir pasižymėti polise nurodytus pagalbos kontaktus.

Jei užsienyje prireikia gydymo, BTA pataria išsaugoti gydymo išrašus, sąskaitas ir mokėjimo dokumentus. Skrydžiui vėluojant arba dingus bagažui pravers vežėjo patvirtinimai ir papildomų išlaidų kvitai. Juos surinkus kelionės metu lengviau pateikti informaciją žalai administruoti. Apie kelionėje pasiekiamas nuotolines gydytojų konsultacijas skelbta ir anksčiau.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kontekstas

Žalų skaičiai ir specialistų komentarai pateikti ELTA publikuotame BTA pranešime; bendrovės statistika neapima visų keliautojų patirčių.

Patikros

Patikrintas pranešime nurodytas 2025 m. spalio ir lapkričio laikotarpis.
Atskirtas bendras registruotų žalų skaičius nuo medicininių išlaidų ir pargabenimo atvejų.
Išmokų dydžiai ir kryptys pateikti kaip BTA duomenys, o ne visų kelionių statistika.

ELTA Ieškoti nepriklausomo konteksto