Šiaulių miestas ir rajonas neseniai tapo intensyvių Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų pratybų „Griausmas 2025“ arena. Šių didelio masto mokymų metu, kuriuose buvo imituotas karinio orlaivio sudužimas, Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus medikai susidūrė su realistišku ir sudėtingu išbandymu.
Pratybos prasidėjo dramatiškai: S. Daukanto inžinerijos gimnazijos stadione nusileidus sraigtasparniui, į ligoninę ėmė plūsti traumas patyrę „ligoniai“. Greitosios medicinos pagalbos automobiliais vienas po kito buvo atvežta net 14 nukentėjusiųjų. Tai pareikalavo maksimalaus susitelkimo ir koordinacijos iš viso medicinos personalo.
Pagrindinis šių pratybų tikslas buvo įvertinti gydymo įstaigos pajėgumus ir medikų pasirengimą efektyviai teikti pagalbą dideliam skaičiui sunkios būklės pacientų ekstremalios situacijos atveju. Pratybų scenarijus apėmė mokomosios garsinės ir dūminės imitacijos, taip pat sprogstamosios mokomosios medžiagų naudojimą, siekiant kuo tiksliau atkurti įvykio aplinkybes. Be to, Šiaulių mieste ir rajone, ypač prie Gudelių ežero, buvo pastebimas padidėjęs karinių orlaivių ir transporto judėjimas.
Skubiosios pagalbos skyriaus skubiosios medicinos gydytojas ir koordinatorius pasirengimui ekstremalioms situacijoms Martynas Banys pabrėžė efektyvaus koordinavimo svarbą. Per itin trumpą laiką buvo suburti savanoriai medikai, pasiryžę dirbti sudėtingomis sąlygomis ir užtikrinti greitą bei kokybišką pagalbą.
Kitas pratybų etapas, kuriame dalyvavo Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus laikinai einantis koordinatoriaus pareigas, skubiosios medicinos gydytojas Rokas Mockevičius, apėmė nukentėjusiųjų kėlimą į sraigtasparnį ir transportavimą į stadione laukiančius greitosios medicinos pagalbos automobilius. Šiame kritiniame etape dalyvavo ne tik Šiaulių, bet ir Telšių, Pakruojo, Kelmės bei Radviliškio greitosios medicinos pagalbos stočių medikai, atvykę reanimobiliais ir greitosios medicinos pagalbos automobiliais. Gydytojo R. Mockevičiaus teigimu, kiekviena minutė buvo svarbi – nukentėjusieji į greitosios automobilius turėjo būti perkelti per tris minutes.
Šios „Griausmas 2025“ pratybos buvo įvertintos kaip ypač naudingos, suteikusios vertingų pamokų ir patirties visam dalyvaujančiam personalui. Jos pademonstravo Lietuvos kariuomenės ir civilinių medicinos įstaigų gebėjimą efektyviai bendradarbiauti ir užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliose situacijose, stiprinant šalies krašto apsaugą. Šis įvykis dar kartą pabrėžė nuolatinio pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo svarbą sveikatos apsaugos sistemoje.
Šį straipsnį parengė ir publikavo turinio kūrimo platforma
Publikuota.lt.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas buvo „Griausmas 2025“ pratybų tikslas Šiauliuose?
Pagrindinis pratybų „Griausmas 2025“ tikslas buvo įvertinti Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo įstaigos pajėgumus ir medikų pasirengimą efektyviai teikti pagalbą dideliam nukentėjusiųjų srautui ekstremalios situacijos, konkrečiai, karinio orlaivio sudužimo atveju.
Koks scenarijus buvo imituojamas pratybų metu?
Pratybų metu buvo imituotas karinio orlaivio sudužimas. Į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių iš S. Daukanto inžinerijos gimnazijos stadiono, kuriame nusileido sraigtasparnis, buvo pristatyta 14 traumas patyrusių „ligonių“. Buvo naudojamos mokomosios garsinės ir dūminės imitacijos bei sprogstamosios mokomosios medžiagos.
Kokios medicinos įstaigos ir personalas dalyvavo pratybose?
Pratybose aktyviai dalyvavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus medikai, vadovaujami koordinatorių Martyno Banio ir Roko Mockevičiaus. Taip pat prisijungė Šiaulių, Telšių, Pakruojo, Kelmės bei Radviliškio greitosios medicinos pagalbos stočių medikai su reanimobiliais ir greitosios medicinos pagalbos automobiliais.
Kokia buvo gydytojų užduotis transportuojant nukentėjusiuosius?
Gydytojams teko greitai veikti: nukentėjusieji į greitosios medicinos pagalbos automobilius, laukiančius stadione po sraigtasparnio nusileidimo, turėjo būti perkelti per tris minutes, kas reikalavo išskirtinio profesionalumo ir operatyvumo.
Kokia buvo pratybų reikšmė?
Šios pratybos suteikė vertingų pamokų ir patirties visam dalyvaujančiam personalui, pademonstruodamos Lietuvos kariuomenės ir civilinių medicinos įstaigų gebėjimą efektyviai bendradarbiauti. Jos sustiprino šalies krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą reaguoti į ekstremalias situacijas.
Komentarai