Moteris tradicine apranga, su ryškiu galvos apdangalu, kalba mikrofonu, priešais stovint vaikų chorui.

Šilalės rajono savivaldybė šventė etnokultūrą: tradicijos gyvos Kvėdarnos gimnazijoje

Kvėdarnos gimnazija tapo Žemaitijos kultūros širdimi

Gruodžio 9 dieną Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija, esanti Šilalės rajone, tapo tikra Lietuvos ir Žemaitijos kultūros širdimi. Čia vyko išskirtinis švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) kultūrinės srities renginys – konferencija-etnopopietė „Jauniuk, šuok, dainūk ir niekad nepasidūk!“. Tai puikus pavyzdys, kaip sėkmingai puoselėjami liaudiški papročiai ir vyksta Etnopopietė Lietuvoje.

Ši popietė tapo ne tik švente, bet ir gyvu priminimu apie tai, jog mūsų tradicijos, kalba ir papročiai yra vertybės, reikalaujančios nuolatinio Lietuviškų tradicijų saugojimas ir puoselėjimo.

Šilalės rajono savivaldybė šventė etnokultūrą: tradicijos gyvos Kvėdarnos gimnazijoje

Dalyviai ir svečiai

Į kultūros renginį susirinko visų Šilalės rajono mokyklų bendruomenės bei garbingi svečiai:

Šilalės rajono savivaldybė šventė etnokultūrą: tradicijos gyvos Kvėdarnos gimnazijoje
  • Šilalės r. savivaldybės meras Tadas Bartkus;
  • TŪM kultūrinės srities koordinatorė Vilma Grigalienė;
  • Kvėdarnos kultūros namų vadovė Jūratė Augienė;
  • Parapijos klebonas kunigas Edgaras Petkevičius.

Konferencijos-etnopopietės dalyvius sveikino svečiai ir gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė.

Šilalės rajono savivaldybė šventė etnokultūrą: tradicijos gyvos Kvėdarnos gimnazijoje

Pranešimai ir liaudiškos improvizacijos

Renginio metu tarp lektorių pranešimų skambėjo nuotaikinga liaudiška muzika, kurią atliko Laukuvos Norberto Vėliaus, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijų kolektyvai. Jų dainos ir instrumentų garsai tarsi perkėlė visus į senąją Lietuvą. Žiūrovai ne tik klausėsi, bet ir jungėsi draugėn į dainą ar šokį.

Netrūko ir etnoimprovizacijų su minklėmis ir mįslėmis, kurias užminė mokytoja Gražina Pameditienė. Prie jos netikėtai prisijungė ir Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Rimantas Balsys.

Konferencijoje buvo pristatyti įdomūs pranešimai:

  1. Kunigas, profesorius, daktaras Saulius Stumbra kalbėjo apie tautinio ir religinio tapatumo dermę liaudiškojo pamaldumo praktikose.
  2. Jaunimas, kartu su birbynės mokytoju Alvydu Vozgirdu, aktų salėje atskleidė tradicinių lietuviškų instrumentų paslaptis, jų kilmę ir reikšmę.
  3. KU profesorius Rimantas Balsys pabrėžė etninės tapatybės svarbą šiandienos pasaulyje, akcentuodamas savasties išlaikymą, ypač jaunimo tarpe.
  4. Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas priminė, kodėl žemaičių kalba yra esminė Žemaitijos etninė kultūra išraiška ir mūsų identiteto dalis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra „Etnopopietė“ ir kodėl Kvėdarnos gimnazija tapo svarbiu etnokultūros centru?

Etnopopietė šiuo atveju – tai išskirtinis kultūrinės srities renginys, konferencija-šventė „Jauniuk, šuok, dainūk ir niekad nepasidūk!“, organizuota kaip dalis švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija tapo centru, nes sėkmingai sujungė akademinę diskusiją (su profesoriais ir daktarais) su gyvu tradicijų atlikimu (liaudiška muzika, šokiais, etnoimprovizacijomis), taip įtvirtindama savo, kaip Žemaitijos kultūros širdies, vaidmenį Šilalės rajone.

Kaip „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) programa skatino šio etnokultūrinio renginio sėkmę?

TŪM programa yra skirta ugdymo turinio modernizavimui, apimanti ir kultūrinę sritį. Ši Etnopopietė Lietuvoje tiesiogiai atspindėjo TŪM tikslą – integruoti tradicijas, istoriją ir tapatumą į šiuolaikinį švietimo procesą. Programa užtikrino ne tik finansinę ir organizacinę paramą, bet ir subūrė skirtingas bendruomenes (Šilalės rajono mokyklas, kultūros įstaigas, Klaipėdos universitetą), leidžiant tradicijoms tapti ne muziejine eksponata, o aktyviu veiksmu ir patirtimi jaunimui.

Kokia buvo pagrindinė renginio žinutė apie lietuviškų tradicijų saugojimą ir tapatumo svarbą?

Pagrindinė žinutė buvo susijusi su tradicijų gyvumu ir tapatumo derme. Kaip pranešime pabrėžė kunigas, prof. daktaras Saulius Stumbra, renginys akcentavo tautinio ir religinio tapatumo dermę liaudiškojo pamaldumo praktikose. Be to, per gyvas etnoimprovizacijas, instrumentų pamokas (pvz., birbynės paslaptys) ir aktyvų dalyvavimą (žiūrovai jungėsi į dainą), buvo pasiųsta žinia, kad Lietuviškų tradicijų saugojimas yra nuolatinis ir aktyvus procesas, kuriam reikalingas jaunimo įsitraukimas ir supratimas.

Kokių tolimesnių žingsnių galima tikėtis etnokultūros puoselėjimo srityje po šios sėkmės Kvėdarnoje?

Kvėdarnos sėkmė tampa pavyzdžiu visam Šilalės rajonui. Galima tikėtis, kad Savivaldybė ir toliau rems bendradarbiavimą tarp mokyklų, kultūros namų ir universitetų, siekiant sustiprinti etnokultūrinį ugdymą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas:

  • Instrumentinės muzikos populiarinimui (atsižvelgiant į birbynės pamokų sėkmę).
  • Bendruomeninių etnoimprovizacijų integracijai į kitus renginius.
  • Regioninio tapatumo stiprinimui per Žemaitijos tradicijas, įtraukiant ir kitas rajono gimnazijas (Laukuvos, Kaltinėnų), kurios aktyviai dalyvavo popietėje.

Šaltinis: Šilalės rajono savivaldybė

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto