Statybų sektoriuje Lietuvoje bręsta neplanuoti pokyčiai, o naujausi duomenys atskleidžia tai, ko daugelis nesitikėjo. Kol vieni regionai fiksuoja rekordus, kitiems tenka skubiai aiškintis stringančių procesų priežastis.
Skaidrumo bomba: paslėpti skaičiai iškyla į viešumą
Aplinkos ministerija ir SSVA metė kortas ant stalo – visuomenei atverta nauja švieslentė, rodanti visą tiesą apie statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimą. Pasak aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, toks viešumas privers savivaldybes pasitempti, nes vėlavimai nebebus slepiami po biurokratinėmis kaukėmis.
Šiuo metu vidutinė leidimo išdavimo trukmė Lietuvoje siekia 82,4 kalendorines dienas. Tačiau kai kuriems projektams tai tik svajonė: komerciniams objektams tenka laukti net 159 dienas, o pramonės statiniams – 142 dienas.
Regionų rokiruotės: Šiaulių nuosmukis ir Širvintų fenomenas
Didžiausia šių metų staigmena užfiksuota Šiauliuose. Miestas, kuris nuolat būdavo lyderių dešimtuke, patyrė triuškinantį kritimą – nukrito net į 27-tą vietą. Tuo tarpu statybų leidimų TOP 10: netikėtas pokytis rodo, kad į elitą įsiveržė Širvintų rajonas.
Širvintų fenomenas stebina ekspertus: čia fiksuojamas masiškas vienbučių namų statybos bumas. Tai rodo, kad lietuviai renkasi nuosavus namus ir keliasi į regionus, kur procesai vyksta greičiau.
Kur statoma daugiausia?
Nors regionai kyla, lyderių pozicijas vis dar išlaiko didieji žiedai:
* Vilniaus rajonas (371 leidimas);
* Vilniaus miestas (358 leidimai);
* Kauno rajonas (320 leidimų).
Įdomu tai, kad bendras patvirtintų leidimų kiekis Lietuvoje augo 20 proc., lyginant su praėjusiais metais. Tai patvirtina, kad statybų leidimų išdavimo efektyvumas auga, o procesai tampa vis skaidresni.
Išsamią SLD išdavimo statistiką pagal kiekį ir vėlavimus galite stebėti realiu laiku, o detaliausius duomenis pateikia SSVA įrankis, padedantis tobulinti procesus.
Norintys sužinoti, kur 2025 m. dygsta daugiausia namų, visą informaciją gali rasti oficialiuose ministerijos pranešimuose bei SSVA „Atvirų duomenų“ skiltyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie pagrindiniai duomenys apie statybos leidimus buvo paviešinti naujausioje švieslentėje?
Naujoji Aplinkos ministerijos ir SSVA švieslentė pirmą kartą detaliai atskleidžia vidutinę statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo trukmę kalendorinėmis dienomis.
- Bendra vidutinė SLD išdavimo trukmė Lietuvoje šiuo metu siekia 82,4 kalendorines dienas.
- Per šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje buvo patvirtinti 2 855 statybos leidimai.
- Ilgiausiai procesas trunka komercinės paskirties projektams, pasiekdamas vidutiniškai 159,2 dienas.
Kaip ši viešai prieinama statistika paveiks paprastus gyventojus ir nekilnojamojo turto vystytojus?
Didesnis procesų skaidrumas leidžia visuomenei ir verslui geriau planuoti statybų pradžią bei stebėti savivaldybių efektyvumą.
- Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statytojai gali tikėtis leidimą gauti per vidutiniškai 95,6 dienas.
- Daugiabučių namų projektams leidimai išduodami sparčiau – per vidutiniškai 77,8 dienas.
- Viešumas skatina savivaldybes konkuruoti tarpusavyje, todėl vidutinis vėlavimas šiuo metu siekia tik 3,61 proc.
Kodėl buvo nuspręsta atverti būtent tokius statybos sektoriaus duomenis?
Tai sistemingas Aplinkos ministerijos žingsnis siekiant didinti statybų sektoriaus viešumą ir mažinti biurokratines kliūtis per skaitmenizaciją.
- Duomenys surinkti iš SSVA administruojamos informacinės sistemos „Infostatyba“.
- Tai jau ketvirtoji švieslentė, kuri papildo informaciją apie leidimų kiekį, vėlavimus ir pakartotinius derinimus.
- Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžia, kad skaidrumas priverčia savivaldybes optimizuoti vidinius procesus.
Kokių pokyčių statybų leidimų išdavimo srityje galima tikėtis artimiausioje ateityje?
Prognozuojama, kad nepaisant augančio prašymų skaičiaus, skaitmeniniai įrankiai padės išlaikyti stabilius paslaugų teikimo terminus.
- Šių metų pirmąjį ketvirtį patvirtinta net 20 proc. daugiau leidimų nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.
- Aktyviausi regionai išlieka Vilniaus rajono, Vilniaus miesto bei Kauno rajono savivaldybės.
- Tikimasi, kad viešas monitoringas padės išlaikyti pozityvią dinamiką ir minimalius vėlavimus visoje Lietuvoje.
Komentarai