Pirmą kartą Vilniuje sėkmingai surengta tarptautinė vynuogininkystės ir enologijos konferencija „VitiNord“ subūrė daugiau nei 140 šiaurinio klimato vyndarių ir mokslininkų iš viso pasaulio. Šis trijų dienų renginys, kuris kas trejus metus vyksta vis kitoje šalyje, tapo neįkainojamu žinių ir patirties mainų forumu. Renginį organizuoti buvo patikėta Lietuvos vynuogininkų asociacijai, kuri su užduotimi susitvarkė puikiai.
Pasaulio vyndariai Vilniuje
Nors Lietuva tradiciškai nėra asocijuojama su vyndaryste, didelis konferencijos dalyvių skaičius liudija apie augantį susidomėjimą šalto klimato vyno gamyba. Į Vilnių atvyko gausios delegacijos iš esminių šiaurės regionų, įskaitant maždaug po 20 vyndarių iš JAV ir Kanados, o taip pat iš Skandinavijos šalių – Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Lietuvai atstovavo 17 tautiečių vynuogių augintojų.
Konferencijos atidarymo metu svečius sveikino Seimo atstovai, linkėdami sėkmės ir naujų žinių.
Aktualios temos šiaurės vyndariams
„VitiNord“ išsiskyrė savo turinio aktualumu, nes buvo orientuota būtent į vėsaus klimato iššūkius. Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas Ramūnas Pilvelis pabrėžė, kad nagrinėtos temos nebūtų aktualios pietinėms šalims, tačiau šiaurės regionams jos yra ypač svarbios. Tarp svarbiausių aptartų klausimų buvo:
- Klimato pokyčių poveikis vynuogėms.
- Veislių pasirinkimo argumentai ir adaptacija.
- Rinkodaros niuansai ir vyno vartojimo kultūros stiprinimas.
Per dvi dienas dalyviai išgirdo net 24 koncentruotus pranešimus, kuriuos skaitė kompetentingi pranešėjai.
Praktiniai mokymai vynuogyne
Viena renginio diena buvo skirta praktiniams įgūdžiams lavinti. Vyndariai lankėsi Vilniaus rajone įsikūrusiame šeimos vynuogyne „Geltoni botai“ (apie 1,2 ha). Čia buvo dalijamasi patarimais, kaip apsaugoti uogas nuo žiemos ir pavasario šaltukų, ir demonstruojami tinkamiausi medelių genėjimo bei auginimo sprendimai.
R. Pilvelis džiaugėsi, kad dalyviai gavo neįkainojamos patirties. Pasak jo, ši konferencija kokybės atžvilgiu prilygsta visam universitetiniam vynuogininkystės kursui. Be formalių paskaitų, neformalus bendravimas leido profesionaliems vyndariams keistis informacija ir užmegzti naujas pažintis, kurios, tikėtina, prisidės prie Lietuvos vynuogynų ploto plėtimo ateityje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra tarptautinė „VitiNord“ konferencija ir kodėl jos organizavimas Lietuvoje yra svarbus įvykis?
„VitiNord“ yra prestižinė, kas trejus metus rengiama tarptautinė vynuogininkystės ir enologijos konferencija, skirta aptarti iššūkius ir naujoves vėsaus ir šalto klimato regionuose. Tai, kad Lietuva (per Lietuvos vynuogininkų asociaciją) pirmą kartą tapo šios konferencijos šeimininke, yra didelis pripažinimas mūsų šalies vynuogininkams ir patvirtinimas, kad lietuviška vynuogininkystė yra sparčiai auganti ir matoma pasauliniame kontekste.
Kiek vynuogininkų iš viso pasaulio atvyko į Vilniuje vykusią konferenciją?
Konferencija sulaukė didelio tarptautinio dėmesio – į Vilnių atvyko per 140 vynuogių augintojų, vyndarių ir mokslininkų. Itin gausios delegacijos atkeliavo iš Šiaurės Amerikos (maždaug po dvi dešimtis JAV ir Kanados atstovų) bei Skandinavijos šalių (Norvegijos, Švedijos, Suomijos). Tai rodo augančią tarptautinę bendradarbiavimo svarbą šiaurinio klimato vyndariams.
Kokios temos buvo aktualiausios šalto klimato vynuogininkams ir lietuviams vyndariams?
Konferencijoje daugiausiai dėmesio skirta praktiniams klausimams, itin svarbiems Šiaurės regionams: klimato pokyčių poveikis vynuogėms, strateginis naujų veislių pasirinkimas, rinkodaros niuansai ir galimybės stiprinti vyno vartojimo kultūrą. Šios žinios yra gyvybiškai svarbios lietuviams, siekiantiems optimizuoti vynuogynų priežiūrą sudėtingomis klimato sąlygomis.
Ar Lietuva demonstruoja realų potencialą sėkmingai vynuogininkystei?
Taip. Konferencijos metu praktinė diena buvo skirta Lietuvos pavyzdžiams – dalyviai lankėsi Vilniaus rajone įsikūrusiame šeimos vynuogyne „Geltoni botai“. Šis ir kiti pavyzdžiai rodo, kad, pasitelkus mokslines žinias ir teisingai pasirinkus atsparias veisles, vynuogių auginimas ir kokybiško vyno gamyba Lietuvoje tampa sėkminga realybe, o klimato pokyčiai šiam verslui suteikia papildomų galimybių.
Komentarai