Šiuolaikinėje švietimo sistemoje sparčiai ieškoma būdų, kaip mokymąsi paversti ne tik įtraukiu, bet ir tikrai prasmingu – kad įgytos žinios būtų tiesiogiai taikomos realiose situacijose. Nors kuriami STEAM centrai ir diegiamos projektinės veiklos, retai pasitaiko, kad mokyklos kasdienybė susijungtų su pasaulinio lygio mokslo tyrimais. Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) informatikos mokytoja Rita Senkevičienė, sujungusi mokinius su tarptautine aplinkos stebėsenos programa GLOBE, įžvelgia milžiniškas galimybes.
Moksleiviai dirba su realiais klimato duomenimis
Programa GLOBE (Global Learning and Observations to Benefit the Environment) yra NASA koordinuojama pasaulinė mokslinių tyrimų iniciatyva. Ji suteikia moksleiviams galimybę aktyviai prisidėti prie klimato kaitos tyrimų, renkant, matuojant ir analizuojant realius aplinkos duomenis.
- Globalus mastas: Programa, startavusi 1995 m. Balandžio 22 d. (minint Žemės dieną), jau sukaupė daugiau nei 130 mln. duomenų, pateiktų dalyvių iš daugiau nei 125 pasaulio šalių. Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė 2002 m. ir šiuo metu joje dalyvauja jau 114 švietimo įstaigų.
- Prasmingas tęstinumas: Kautech mokytoja R. Senkevičienė pažymi, kad GLOBE tapo natūraliu Gamtosauginių mokyklų programos ir Žaliosios vėliavos tęsiniu, tačiau pakylėtu į visiškai naują – mokslinį lygmenį.
„Esminis skirtumas tas, kad mokiniai dirba su realiais duomenimis, kurie tampa pasaulinės duomenų bazės dalimi“, – pabrėžia pedagogė. Vos tik Kautech mokiniai įkėlė pirmuosius matavimus, jų mokymo centras atsirado pasaulio žemėlapyje. Tai akivaizdžiai parodo mokiniams, kad jų atliekamas darbas nėra vien klasės užduotis – jis yra reikalingas ir matomas pasauliniu mastu.
Praktinės pamokos ir karjeros galimybės
Prieš pradėdama veiklą, mokytoja pati baigė griežtus GLOBE mokymus, susipažino su tyrimų protokolais ir subūrė aktyvių moksleivių komandą. Kiekvienas dalyvis susikūrė savo individualią paskyrą, leidžiančią tęsti duomenų rinkimą net ir baigus mokyklą.
Viena didžiausių programos verčių – tai praktinis mokymasis. Stebėdami aplinką, fiksuodami rodiklius ir sistemingai suvesdami duomenis, moksleiviai įgyja realios patirties, kuri sunkiai perteikiama vien teorijoje. Šis procesas moko juos ne tik mokslinių principų, bet ir atsakomybės, panašiai kaip savivaldybių pastangos pereinant prie modernių paslaugų administravimo, pavyzdžiui, pereinant prie „vieno langelio“ priėmimo sistemos, siekiant didesnio efektyvumo.
„Atlikdami stebėjimus, mokiniai mokosi veikdami – jie realiai pritaiko matematikos, biologijos, fizikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos žinias“, – teigia R. Senkevičienė.
Tikimasi, kad GLOBE veiklos Kautech centre taps pagrindu galingiems projektiniams darbams, duomenų analizei bei moksliniams pristatymams konkursuose ir konferencijose (šiuo metu rengiama medžiaga 2026 m. pristatymui). Tai ne tik praturtina jų žinias, bet ir įgalina juos ateities studijoms, teikiant panašią pagalbą, kuri įgalina socialinėje srityje, pavyzdžiui, nuo demencijos globos iki atokvėpio programų, kaip tai daroma Tauragės rajono savivaldybėje. Ši praktinė patirtis parodo, kaip svarbu remti švietimą ir suteikti paramą studijuojantiems tėvams, užtikrinant galimybę tęsti mokslą, kuris gali peraugti į globalius tyrimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra Lietuvos moksleivių surinktų duomenų svarba pasauliniams tyrimams ir NASA?
Šie duomenys yra gyvybiškai svarbūs globaliems klimato kaitos tyrimams. Jie patenka į didžiulę pasaulinę GLOBE duomenų bazę, kurią naudoja NASA mokslininkai. Moksleivių renkami vietiniai matavimai (pvz., oro, vandens temperatūra, dirvožemio sudėtis) padeda patikrinti ir patikslinti palydovų renkamą informaciją (vadinamasis ground truth), leidžiant geriau suprasti ir modeliuoti klimato procesus visame pasaulyje. Taigi, tai nėra tik klasės užduotis – tai indėlis į pasaulinio lygio mokslą.
Kaip kitos Lietuvos mokyklos ar moksleiviai gali prisijungti prie NASA koordinuojamos GLOBE programos?
Prisijungti gali visos bendrojo lavinimo mokyklos, kurios siekia praturtinti STEAM mokymąsi ir pasiūlyti mokiniams praktinę patirtį. Pirmiausia reikia susisiekti su nacionaliniu GLOBE programos koordinatoriumi Lietuvoje. Būtina atlikti specialius mokymus ir gauti akreditaciją. Tai užtikrina, kad duomenys bus renkami pagal griežtus tarptautinius mokslinius protokolus ir taptų vertinga pasaulinės duomenų bazės dalimi.
Kokių praktinių įgūdžių įgyja ir kokios naudos gauna mokiniai, dalyvaudami GLOBE programoje?
Dalyvavimas programoje transformuoja teorines žinias į praktinius įgūdžius. Mokiniai išmoksta taikyti informatikos, gamtos ir tiksliųjų mokslų žinias, įgyja duomenų rinkimo, tikslaus matavimų fiksavimo, analizės ir kritinio mąstymo įgūdžius. Be to, tai stiprina komandinį darbą, didina sąmoningumą aplinkosaugos klausimais, o mokiniai aiškiai pamato, kad jų indėlis yra matomas ir reikalingas pasauliniu mastu, o tai motyvuoja tolesnei karjerai mokslo srityje.
Kiek švietimo įstaigų Lietuvoje jau dalyvauja GLOBE programoje ir kokią informaciją jos renka?
Lietuva prie GLOBE programos prisijungė 2002 m., o šiuo metu dalyvauja 114 švietimo įstaigų. Jos renka platų spektrą aplinkosaugos duomenų pagal griežtus NASA nustatytus protokolus. Dažniausiai tai apima atmosferos (debesų stebėjimas, oro temperatūra), hidrologijos (vandens telkinių būklė), pedosferos (dirvožemio tyrimai) ir žemės dangos matavimus. Visi šie duomenys yra realiu laiku keliami į tarptautinę duomenų bazę.
Komentarai