Kai kaimynas sustojo prie mano tvoros šį pavasarį, jis ilgai trynė akis negalėdamas patikėti vaizdu. Trisdešimt idealiai vienodų, sodriai žalių ir sveikata trykštančių tujų rikiavosi lyg kareivėliai, paruošti sodinimui. „Kiek tūkstančių paklojai medelyne?“ – paklausė jis su neslepiamu pavydu. Kai pasakiau, kad visas šis grožis man nekainavo nė euro, o viskas prasidėjo nuo vieno vienintelio motininio augalo, kaimynas tiesiog apstulbo. Netrukus ši žinia pasklido po visą sodų bendriją, ir man teko ne kartą rodyti šį paprastą, bet genialų metodą.
Kas yra tas paslaptingasis „kulnas“?
Paslaptis, kurią žino profesionalūs sodininkai, bet dažnai praleidžia mėgėjai, vadinama „kulno“ dauginimu. Tai ne paprastas šakelės nukirpimas, o specifinis jos atskyrimas nuo pagrindinio augalo. Kulnas – tai maža senesnės žievės ir medienos dalis, kuri lieka prie ūglio jį ne nupjaunant, o atsargiai atlaužiant.
Būtent ši nedidelė medienos „uodegėlė“ yra kritinis sėkmės veiksnys. Joje susikoncentravusios medžiagos, skatinančios šaknų augimą. Jei tiesiog nukirpsite šakelę žirklėmis, tikimybė, kad ji supus, yra kur kas didesnė, nei tikimybė, kad ji įsišaknys.
Kaip teisingai paruošti ūglį?
Rinkitės sveikus, tvirtus praėjusių metų ūglius. Staigiu judesiu atlaužkite juos žemyn taip, kad kartu su šakele atsiskirtų apie centimetro ilgio senesnės žievės gabalėlis. Jei žievės „uodegėlė“ per ilga, ją galite šiek tiek patrumpinti švariu peiliuku, tačiau jokiu būdu nepašalinkite jos visos. Nuo apatinės dalies nuimkite spyglius, palikdami tik viršutinį augimo tašką.
Svarbus patarimas: Jei dauginate populiariąją Thuja ‘Brabant’ veislę, niekada nekerpkite jos viršūnės. Pažeidus pagrindinį augimo tašką, tuja praras savo prigimtinę piramidės formą ir niekada nebebus tokia dekoratyvi.
Substratas: formulė, kuri garantuoja sėkmę
Dauguma žmonių daro klaidą sodindami tujų ūglius į paprastą daržo žemę. Ji per sunki, joje per daug bakterijų, todėl jauni ūgliai dažniausiai supūva nespėję išleisti šaknų. Mano asmeninė formulė, kurią ištobulinau per ne vienus metus, yra paprasta: durpės, smėlis ir agroperlitas santykiu 1:3.
Šis mišinys užtikrina idealų drenažą ir oro pralaidumą. Labai svarbu, kad substrato rūgštingumas būtų apie pH 5,5–6. Prieš sodindami, substratą gerai sudrėkinkite, bet neleiskite jam tapti „koše“.
Sodinimo technika
Kiekvieną paruoštą ūglį įstatykite į substratą tvirtai ir stipriai prispauskite žemę aplink stiebą. Didžiausias šaknų priešas yra oro kišenės. Jei aplink „kulną“ liks oro tarpas, šaknys nepradės formuotis, o prasidės puvimo procesas. Tvirtas kontaktas su žeme yra privalomas.
Drėgmė ir šiluma: sukurkite mini džiungles
Tujų įsišaknijimui reikia specifinių sąlygų. Iškart po pasodinimo augalus gausiai palaistykite ir uždenkite skaidriu gaubtu arba įdėkite į mini šiltnamį. Jūsų tikslas – sukurti aukštą oro drėgmę, panašią į miško paklotę ankstyvą rytą.
2026-ųjų pavasaris džiugina vidutine temperatūra, kuri yra ideali šiam procesui. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, kurie gali „išvirti“ jaunus ūglius po gaubtu. Maždaug po mėnesio ant ūglio pagrindo pamatysite kalusą – balkšvą sukietėjimą, iš kurio netrukus pradės lįsti pirmosios šaknys.
Grūdinimas: kodėl negalima skubėti į lauką?
Štai čia daugelis praranda kantrybę ir savo būsimą gyvatvorę. Kai pamatote pirmąsias šaknis, kyla didžiulis noras tujas iškart perkelti į nuolatinę vietą sode. Tačiau šviežiai išaugintos šaknys yra itin trapios, o augalas pratęs prie 100% drėgmės.
Grūdinimo procesas turi trukti 7–10 dienų:
- Pradėkite nuo gaubto nuėmimo kelioms valandoms per dieną;
- Kasdien laiką be apsaugos ilginkite;
- Iš pradžių laikykite vazonėlius pavėsyje, apsaugotus nuo vėjo.
Kadangi šiandien jau 2026 m. balandžio 15 d., artėjame prie idealiausio laiko galutiniam persodinimui – balandžio pabaigos, kai temperatūra lauke tampa stabili ir nebėra stiprių naktinių šalnų pavojaus.
Rezultatas, kurio niekas nesitikėjo
Investavęs vos kelis eurus į substratą ir skyręs šiek tiek laiko, šiandien savo sklype turiu 30 sveikų, vešlių tujų. Medelyne tokio amžiaus ir kokybės sodinukai man būtų kainavę šimtus eurų. Dabar kaimynai ne tik nebesiveja manęs su klausimais, bet ir patys pradėjo eksperimentuoti su „kulno“ metodu. Tai ne tik būdas sutaupyti, bet ir didžiulis malonumas stebėti, kaip iš mažos šakelės formuojasi būsimas didingas medis. Išbandykite tai dar šį pavasarį – juk viena tinkamai atlaužta šakelė gali tapti jūsų naujos gyvatvorės pradžia.
Komentarai