TVF prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2026 metais augs 2,8 proc. Augimą palaikys kylantys atlyginimai, stipri vidaus paklausa, ES fondų investicijos, fiskalinis skatinimas ir II pensijų pakopos išmokos. Tačiau dalis šių veiksnių yra laikini, todėl dabartinis tempas dar neįrodo, kad šalis užsitikrino tvarų ilgalaikį augimą.
Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, Lietuvos ekonomika išliko atspari geopolitinei įtampai, energijos kainų svyravimams ir kitiems išorės sukrėtimams. Kartu ataskaitoje išskiriamos įsisenėjusios kliūtys: apie 7 proc. nuo 2018 metų siekiantis nedarbas, gyventojų įgūdžių neatitiktis darbo rinkos poreikiams, visuomenės senėjimas ir ribotos smulkiojo bei vidutinio verslo finansavimo galimybės.
2,8 proc. augimą lydės spartesnė infliacija
| Rodiklis | TVF vertinimas |
|---|---|
| Ekonomikos augimas 2026 m. | 2,8 proc. |
| Infliacija 2026 m. | 5,2 proc. |
| Nedarbo lygis nuo 2018 m. | Apie 7 proc. |
| MVĮ skolos finansavimo trūkumas | Apie 1 mlrd. eurų |
TVF numato, kad infliacija šiemet paspartės iki 5,2 proc. Ją didins energijos kainos, stipri vidaus paklausa ir kai kurių mokestinių pokyčių poveikis. Vidutiniu laikotarpiu kainų augimas turėtų normalizuotis, tačiau tiksli trajektorija lieka neaiški dėl geopolitinių įtampų, galimų prekybos sutrikimų ir energijos rinkos svyravimų.
Gyventojams ši prognozė reiškia nevienodą poveikį. Atlyginimų augimas ir didelis darbuotojų poreikis palaikys vartojimą, bet spartesnė infliacija mažins dalį pajamų prieaugio. II pakopos išmokos trumpam sustiprins vidaus paklausą, tačiau TVF ragina išlaikyti stabilią, nuspėjamą ir demografiniams pokyčiams atsparią daugiapakopę pensijų sistemą. Platesnį kontekstą suteikia duomenys apie Lietuvos II pakopos pensijų fondų rezultatus.
Darbo vietų yra, bet darbuotojų įgūdžiai nesutampa
Maždaug 7 proc. nedarbo lygis, išliekantis nuo 2018 metų, TVF vertinimu, rodo ne vien ekonominio ciklo poveikį. Darbo ieškančių žmonių gebėjimai dažnai neatitinka darbdavių poreikių, o galimybės persikvalifikuoti ar įgyti paklausių įgūdžių nėra vienodai prieinamos.
Didžiausi netolygumai pastebimi tarp jaunimo, vyresnių gyventojų, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų ir regionuose gyvenančių žmonių. Fondas siūlo stiprinti profesinį mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, geriau derinti švietimo programas su darbo rinkos poreikiais bei sudaryti sąlygas žmonėms lengviau įsidarbinti ten, kur darbuotojų trūksta labiausiai.

Smulkiajam verslui trūksta apie 1 mlrd. eurų
Mažos ir vidutinės įmonės, turinčios mažiau nei 250 darbuotojų, sudaro daugiau kaip 99 proc. visų Lietuvos įmonių ir sukuria beveik du trečdalius šalies bendrojo vidaus produkto. Nepaisant tokio svorio, jų skolos finansavimo trūkumas vertinamas apie 1 mlrd. eurų.
TVF nurodo bankų dominuojamą ir koncentruotą finansų sistemą bei vienus aukščiausių užstato reikalavimų tarp EBPO valstybių. Ribotas finansavimas trukdo įmonėms plėsti gamybos pajėgumus, diegti technologijas ir didinti produktyvumą. Siūloma stiprinti nebankinį finansavimą, kapitalo rinką, institucinių investuotojų vaidmenį ir tvariai naudoti ILTE bei ES garantijų priemones. Nacionalinio plėtros banko transformacija taip pat skirta verslo finansavimo spragoms mažinti. Su šia kryptimi siejami ir ILTE planai didinti investicijų pasiūlą.
Viešųjų finansų rezervų reikės gynybai ir senėjančiai visuomenei
Didėjant gynybos finansavimo poreikiui ir ilgalaikėms su visuomenės senėjimu susijusioms išlaidoms, TVF ragina užtikrinti patikimus valstybės pajamų šaltinius, efektyviau naudoti viešąsias lėšas ir išlaikyti fiskalines atsargas. Finansų ministras Taurimas Valys pabrėžia, kad tvarūs viešieji finansai turės vienu metu padėti finansuoti saugumą, viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą.
Fondas taip pat rekomenduoja investuoti į atsinaujinančiąją energetiką, energijos kaupimą ir elektros tinklus, gilinti integraciją į ES prekių, kapitalo bei darbo rinką, sparčiau diegti skaitmenines technologijas ir dirbtinį intelektą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus akcentuoja finansavimo alternatyvas mažoms įmonėms, tačiau spartėjantis skolinimas ir būsto kainų augimas, TVF vertinimu, reikalauja nuolatinės finansų sistemos stebėsenos.
Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS paskelbtą TVF vertinimą Lietuvai.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinių kelias
Prognozės, ekonominiai rodikliai ir rekomendacijos sutikrinti su BNS paskelbtu TVF ataskaitos Lietuvai pristatymu.
- Patikrinta, kad 2,8 proc. augimo ir 5,2 proc. infliacijos prognozės taikomos 2026 metams.
- Atskirti trumpalaikiai augimo veiksniai nuo TVF siūlomų struktūrinių reformų.
- Nedarbo ir MVĮ finansavimo rodikliai pateikti nekeičiant šaltinyje nurodyto laikotarpio be...
- Gyventojams ir verslui galimas poveikis aiškinamas tik remiantis ataskaitoje įvardytomis p...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-10 17:47
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai