Lietuvos ir žydų kultūrinių santykių puoselėjimas pasiekė naują lygį: tylusis žydų kultūros paveldo gelbėtojas Antanas Ulpis (1904–1981) po mirties tapo pirmuoju bendros Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsteigtos humanitarinės premijos laureatu.
Šis apdovanojimas skirtas už nepaprastą drąsą ir strateginę įžvalgą gelbstint tūkstančius neįkainojamų kultūros lobius nuo sunaikinimo sovietų režimo metais.
Drąsa, išgelbėjusi tapatybę
Iškilminga premijos įteikimo ceremonija įvyko Nacionalinėje bibliotekoje. Apdovanojimų komitetas vienbalsiai pripažino A. Ulpio, ilgai vadovavusio Knygų rūmams, nuopelnus.
Kaip pabrėžė LNB generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, Antanas Ulpis, rizikuodamas asmenine laisve ir gyvybe, priėmė sprendimą, kuris išsaugojo žydų istorinės bei kultūrinės atminties siūlą nuo galutinio nutrūkimo:
- Slėpimo vieta: Žydų dokumentinis paveldas buvo paslėptas Švento Jurgio bažnyčios patalpose.
- Išgelbėtas mastas: Išsaugota daugiau nei 50 000 knygų, šimtai periodinių leidinių komplektų ir per 170 dėžių dokumentų, kuriuos sovietų valdžia būtų pavertusi makulatūra.
Pasaulinis pripažinimas ir nauji lobiai
Šiandien A. Ulpio žygdarbis sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo. YIVO institutas, vienas iš apdovanojimo steigėjų, pabrėžė A. Ulpio aukščiausią žmogišką padorumą.
YIVO generalinis direktorius Jonathanas Brentas akcentavo, kad A. Ulpis, gelbėdamas prarastos didingo žydų pasaulio fragmentus, tapo globaliu didvyriu, įveikusiu tironiją. Jo pastangos primena apie tai, kaip svarbu puoselėti kultūrinį paveldą kiekvienoje kartoje.
2017 metų atradimas
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A. Ulpio išsaugotas paveldas atgijo, tačiau tikrasis mastas paaiškėjo 2017 m. Tais metais Nacionalinėje bibliotekoje buvo atrastas dar vienas A. Ulpio paslėptas lobis – maždaug 200 tūkstančių lapų skaičiuojantis žydų dokumentų masyvas.
Šis antrasis radinys privertė iš naujo įvertinti Antano Ulpio indėlį. Šiandien LNB Judaikos kolekcija, aktyviai bendradarbiaujant su YIVO, yra viena žinomiausių pasaulyje ir nuolat įtraukiama į tarptautinius tyrimų projektus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra YIVO ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos (LNB) įsteigta Antano Ulpio premija ir kuo ji svarbi?
Tai pirmoji bendra ir tarptautinė Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) ir LNB įsteigta humanitarinė premija. Ji skirta pagerbti asmenis, pasižymėjusius nepaprasta drąsa ir strategine įžvalga, gelbstint žydų kultūros paveldą nuo sunaikinimo. Premija po mirties skirta Antanui Ulpiui (1904–1981) – tyliajam sargui, kuris sovietmečiu išgelbėjo tūkstančius žydų knygų ir dokumentų, taip užtikrindamas, kad Rytų Europos žydų istorinė atmintis nebūtų ištrinta.
Kokį konkretų žydų kultūros paveldą Antanas Ulpis išgelbėjo sovietmečiu ir kokia buvo rizika?
Antanas Ulpis, tuometinis Knygų rūmų vadovas, priėmė nepaprastai rizikingą sprendimą, leidžiantį išsaugoti daugiau nei 50 000 knygų, šimtus periodinių leidinių komplektų ir virš 170 dėžių dokumentų. Jis paslėpė šiuos dokumentus Švento Jurgio bažnyčios patalpose, apsaugodamas juos nuo sovietų valdžios, kuri siekė paversti žydų kultūrinį paveldą makulatūra. Toks veiksmas sovietinės okupacijos metu kėlė tiesioginę grėsmę jo paties ir jo šeimos gyvybei ar laisvei.
Kur šiandien galima pamatyti ar tyrinėti Antano Ulpio išgelbėtas žydų paveldo kolekcijas?
Daugelis Antano Ulpio ir kitų asmenų pastangomis išsaugotų dokumentų šiuo metu saugomi ir prieinami tyrinėtojams Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje. Šis fondas yra neįkainojamas šaltinis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio istorikams bei kultūros tyrinėtojams, besidomintiems Rytų Europos žydų (Litvakų) kultūra.
Kokia yra pagrindinė Antano Ulpio drąsos ir žygdarbio pamoka šiuolaikinei „geros naujienos“ publikai?
A. Ulpio pavyzdys įkūnija ‘geros naujienos’ esmę: jis primena, kad didžiausias heroizmas dažnai pasireiškia tyliu, bet principingu pasipriešinimu tironijai ir pabrėžia kultūros išsaugojimo svarbą. Jo veiksmai parodė, kad net ir pavojingiausiu metu paprastas žmogaus padorumas ir atsakingumas gali išgelbėti ne tik knygas, bet ir ištisos kultūros istorinės atminties siūlą, o tai yra pamatas šiuolaikinės visuomenės humanizmui.
Komentarai