Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pastangos įveiklinant valstybinę žemę atnešė apčiuopiamų rezultatų. Per 2025 metų I–III ketvirčius valstybės ir savivaldybių biudžetai buvo papildyti 39,6 mln. eurų, viršijant iškeltus metinius planus.
Įspūdingi finansiniai ir veikos rezultatai
Per tris ketvirčius buvo įveiklinta 19 543 ha valstybinės žemės. Už šios žemės pardavimus biudžetus pasiekė beveik 40 mln. eurų:
- Valstybės biudžetas: 23,9 mln. eurų;
- Savivaldybių biudžetai: 15,7 mln. eurų.
Laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška pabrėžė sėkmingą bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kurios patikėjimo teise valdo valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose. „Metų pradžioje iškėlėme ambicingą tikslą – įveiklinti ne mažiau kaip 25 000 ha valstybinės žemės. Per I–III šių metų ketvirčius jau įgyvendinome beveik 78 proc. šio plano“, – teigia D. Petraška.
Šios pastangos tiesiogiai veikia ir vietos ekonomiką: savivaldybių biudžetai už žemės įveiklinimą gavo net 58 proc. daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Svarbu: Siekiant užtikrinti sandorių sklandumą, didelis dėmesys skiriamas konsultacijoms. Daugiau apie tai, kaip NŽT padeda mažinti žemės sandorių klaidas savivaldybėse, skaitykite mūsų archyvuose.
Prioritetas – sklypų formavimas
Valstybinės žemės įveiklinimas – tai jos pardavimas ar nuoma, siekiant gauti pajamų. Šis procesas yra galimas tik tuomet, kai žemės sklypai yra suformuojami ir tinkamai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Todėl sklypų formavimas išlieka viena iš pagrindinių NŽT veiklos krypčių. Tai yra esminė dalis tiek gyventojams, tiek verslui siekiant įsigyti valstybinės žemės aukcionuose.
Pagrindiniai Žemės reformos žemėtvarkos rodikliai (I–III ketv. 2025 m.):
- Patvirtinta 716 Žemės reformos žemėtvarkos projektų (68 proc. daugiau nei pernai).
- Paskelbti dar 754 projektai (8 proc. daugiau nei pernai).
- Sudaryta 16 sutarčių dėl Žemės reformos ir žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų.
Šios priemonės užtikrina, kad įveiklinta valstybinė žemė taptų ne tik pagrindu ekonominei ir socialinei veiklai, bet ir reikšmingu pajamų šaltiniu valstybei bei savivaldybėms. Naujausios aktualijos, susijusios su žemės reformos procesu, reguliariai pasirodo specializuotuose portaluose, pavyzdžiui, Agrobitėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek pajamų iš valstybinės žemės buvo gauta per I–III 2025 m. ketvirčius ir kaip šios lėšos paskirstytos?
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pastangomis per tris ketvirčius buvo uždirbta 39,6 mln. eurų. Šios pajamos buvo padalintos tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų: 23,9 mln. eurų atiteko valstybės biudžetui, o 15,7 mln. eurų – savivaldybių biudžetams. Šis rezultatas rodo efektyvų valstybės turto valdymą ir monetizavimą.
Kaip savivaldybės tiesiogiai jaučia valstybinės žemės įveiklinimo naudą?
Savivaldybės yra viena iš pagrindinių naudos gavėjų. Dėl intensyvaus darbo su NŽT, savivaldybių biudžetai už žemės įveiklinimą gavo net 58 proc. daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šios papildomos lėšos gali būti naudojamos vietos bendruomenių poreikiams, infrastruktūros ir paslaugų gerinimui miestuose bei miesteliuose.
Ką reiškia valstybinės žemės „įveiklinimas“ ir kokią naudą tai teikia verslui ar gyventojams?
Valstybinės žemės „įveiklinimas“ reiškia jos pardavimą ar nuomą, kad ji neštų pajamas biudžetams ir tarnautų ekonominei bei socialinei veiklai. Tai yra labai svarbu verslui ir gyventojams, nes suteikia teisiškai suformuotus ir įregistruotus sklypus plėtrai, statyboms ar veiklai, skatindamas regionų ekonomikos augimą.
Ar spartėja valstybinės žemės sklypų formavimo ir tvirtinimo procesai Lietuvoje?
Taip, matomas ryškus proceso pagreitis, kuris leidžia greičiau įveiklinti žemę. Per I–III šių metų ketvirčius buvo patvirtinta net 68 proc. daugiau Žemės reformos žemėtvarkos projektų nei 2024 metais. Tai rodo didesnį NŽT ir savivaldybių efektyvumą rengiant ir registruojant reikalingus žemės sklypus.
Komentarai