Stora sniego danga ir pavojingai ilgi, aštrūs varvekliai ant pastato stogo krašto žiemos fone.

Varveklių pavojus Lietuvoje: kaip apsaugoti save ir praeivius.

Staigus orų atšilimas po šaltos žiemos visoje Lietuvoje kelia didelį pavojų gyventojams. Nors saulė džiugina, atšilusios oro sąlygos reiškia, kad nuo pastatų stogų pradeda kristi didžiuliai ledo luitai ir varvekliai. Tai ne tik sugadina turtą, bet, deja, kasmet sukelia ir rimtų sužalojimų. Todėl ypač svarbu prisiminti atsakingo elgesio ir viešosios saugos taisykles.

Kieno atsakomybė pasirūpinti saugumu?

Jeigu pastebite besiformuojančius pavojingus varveklius ar didelius sniego/ledo mases ant pastato stogo, svarbu prisiminti, kad atsakomybė pirmiausia tenka pastato savininkams, valdytojams arba bendrijų pirmininkams. Jie privalo užtikrinti, kad nebūtų keliamas pavojus ant šaligatvio ir praeivių galvoms. Nedelsiant privalo būti atliekamas varveklių šalinimas ir pašalinama visa susikaupusi ledo masė.

Jei pavojus yra neišvengiamas ir negalima ledo pašalinti iš karto, būtina aptverti pavojingą vietą ryškiomis juostomis ir pakabinti įspėjamuosius ženklus. Atminkite, kad ignoruojant šią pareigą, už nukritusio varveklio ar sniego padarytą žalą (tiek turtui, tiek sveikatai) teks atsakyti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Ką daryti patiems gyventojams?

  1. Atsargumas. Eidami šaligatviu, ypač prie senesnių ar apleistų pastatų, stenkitės laikytis toliau nuo sienų, po kuriomis tiesiogiai kabo varvekliai. Nuolatinis atidumas – geriausia apsauga.
  2. Pranešimas. Jei matote didelį pavojų ant neaptverto stogo, praneškite apie tai pastato administratoriui, savivaldybės viešosios tvarkos skyriui ar bendrajai pagalbos linijai (112).
  3. Tvarkos palaikymas. Jei esate atsakingi už pastatą, laikykitės visų žiemos saugumo reikalavimų. Kai kurios savivaldybės siūlo ir specialias paslaugas ar nuolaidas tvarkymo darbams (kaip kad buvo ir Vilniuje, siūlant gyventojams rasti 6 raktus Kalėdoms atrakinti, taip dabar reikia rasti raktą saugumui atšilus orams). Plačiau apie tai, kaip spręsti sudėtingas gyvenimo situacijas, galite paskaityti ir straipsnyje apie priklausomybę – juk nereikia tapti priklausomu nuo sėkmės, kad ant galvos nenukristų ledas!

Šis perspėjimas ypač aktualus sparčiai kintant orams. Būkime budrūs ir atsakingi, kad šis atšilimas sukeltų tik geras, o ne liūdnas naujienas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl staigus orų atšilimas kelia tokią didelę ir skubią varveklių kritebimo grėsmę?

Staigus temperatūros pakilimas virš nulio laipsnių, ypač po ilgos šalčio bangos, sukelia intensyvų sniego ir ledo tirpimą ant stogų. Vanduo, tekantis nuo stogo, pasiekęs šaltesnius kraštus ar latakus, vėl sustingsta, sudarydamas sunkius ir didelius varveklius. Dėl nuolatinio užšalimo ir atšilimo ciklo, ši ledo masė tampa nestabili ir gali nukristi bet kuriuo metu. Ši grėsmė yra didžiausia piko valandomis, kai atšilimas yra intensyviausias, todėl pavojus ant šaligatvio zonose būtina laikytis ypač didelio atsargumo.

Kokia yra tiksli pastatų savininkų ir bendrijų atsakomybė šalinant varveklių pavojų?

Atsakomybė yra nedviprasmiška ir tenka pastato savininkui, valdytojui arba bendrijos pirmininkui. Jų privalomosios pareigos yra šios:

  1. Nedelsiamas šalinimas: Privaloma organizuoti varveklių šalinimą ir sniego nukasimą nuo stogų. Tai turi būti daroma saugiu būdu, užtikrinant, kad procesas nesukeltų pavojaus kitiems.
  2. Įspėjimas ir aptvėrimas: Jei ledo masių negalima pašalinti iš karto, būtina nedelsiant aptverti pavojingą vietą ryškiomis signalinėmis juostomis ir pastatyti įspėjamuosius ženklus. Ignoruojant šiuos žiemos saugumo reikalavimus, atsakingas asmuo prisiima visą teisinę atsakomybę už galimą žalą.
Kas nutinka, jei pastato savininkas ignoruoja perspėjimus ir įvyksta nelaimė – žala turtui ar sveikatai?

Jeigu dėl pastato savininko ar valdytojo aplaidumo įvyksta nelaimė (pvz., nukritęs ledas sužaloja praeivį ar sugadina automobilį), atsakingas asmuo privalo atsakyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Nukentėjusieji turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą – tiek turtinę (remonto išlaidos, prarastas turtas), tiek neturtinę (gydymo išlaidos, skausmas ir kančios). Jeigu žala yra rimta, gali būti pradedamas civilinis, o tam tikrais atvejais ir baudžiamasis procesas už pareigos užtikrinti viešąją saugą nevykdymą.

Ką daryti pačiam gyventojui, jei pastebiu didelį pavojų, bet negaliu nustatyti, kas yra atsakingas už pastatą?

Jūsų prioritetas yra asmeninis saugumas ir pranešimas apie pavojų. Jei neįmanoma nustatyti administratoriaus ar savininko (pvz., apleistas pastatas, istorinis centras), privalote nedelsiant kreiptis į oficialias institucijas:

  • Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius: Praneškite apie pavojų ant šaligatvio nurodydami tikslų adresą.
  • Bendra pagalbos linija (112): Skambinkite šiuo numeriu, jei pavojus yra tiesioginis ir neišvengiamas – t. y., didelis ledo luitas kabo virš aktyvaus šaligatvio ir kelia grėsmę gyvybei. Tarnyba gali imtis skubių priemonių, pavyzdžiui, laikinai užtverti gatvę.

Šaltinis: Šilalės rajono savivaldybė

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto