Paminint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vyriausybės rūmai Vasario 17 d. tampa netikėtos socialinės įtraukties platforma. Atidaroma paroda „Menas mus suartina“ pirmą kartą po vienu stogu sujungia profesionalių menininkų, moksleivių ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų kūrinius. Ši socialinė-kultūrinė iniciatyva kviečia pažvelgti į laisvę per žmogaus orumo, bendrystės ir atsakomybės prizmę.
Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis pabrėžia, kad paroda yra daugiau nei meninis renginys: „Tai gyvas dialogas apie valstybę, kuri prasideda nuo žmogaus, tai pokalbis apie laisvę, kuri pirmiausia gimsta viduje.“ Pasak jo, labai svarbu, kad kūryboje išgirstami tie, kurių balsai istorijoje dažnai likdavo paraštėse.
Menas: Tiltas tarp atskirties ir bendrystės
Ekspozicija, sujungusi vaikus, profesionalius menininkus, tremtinius ir asmenis, dalyvaujančius resocializacijos procesuose, atskleidžia skirtingas asmenines ir istorines patirtis. Kūriniai liudija, kad menas gali tapti svarbia socialinės įtraukties, dialogo ir visuomenės stiprinimo priemone. Kūryba čia veikia kaip tiltas tarp atskirties ir bendrystės, tarp asmeninių išgyvenimų ir bendros valstybės istorijos.
Projektą inicijavusio Respublikinio resocializacijos centro vadovė Vaida Želionė džiaugiasi bendruomenės įsitraukimu. Pavyzdžiui, menininkas Edvardas Gasinskas iš Tauragės savanoriškai mokė projekto dalyvius tapybos pagrindų. „Tokie gestai kūrė pasitikėjimą. Žinia apie projektą ėmė sklisti iš lūpų į lūpas – iš miesto į kaimą, iš bendruomenės į bendruomenę“, – sako V. Želionė.
Profesionalūs kūrėjai kviečia apmąstyti orumo, lygybės ir pilietiškumo temas. Dailininkas Artūras-Lukas Lapajavas teigia, kad dalyvaudamas parodoje nori suartinti žmones, o meno degustacijos yra gera meditacijos forma. Apskritai, menas, kaip įrankis dialogo ir bendruomenės stiprinimui, vis dažniau naudojamas socialinėse iniciatyvose. Apie tokius įtraukiančius metodus plačiau.
Tremtinio Alfonso Malinausko dviguba šventė
Paroda pasirinkta atidaryti Vyriausybės rūmuose ne tik dėl simbolinės Vasario 16-osios datos, bet ir todėl, kad ji atliepia programos tikslus stiprinti socialinę įtrauktį ir kultūros prieinamumą. Ši paroda – praktinis pavyzdys, kaip kultūra prisideda prie valstybės vertybinių pamatų stiprinimo.
Itin reikšmingas parodoje dalyvaujančio tremtinio Alfonso Malinausko indėlis. Vasario 16-oji jam – dviguba šventė: valstybės ir šeimos. „Mano dėdė buvo Lietuvos savanoris. Jo šeimą 1940 m. išvežė į Sibirą, o jį atskyrė… Dėdės prisiminimą visada turiu galvoje“, – pasakoja A. Malinauskas, kurio knyga „Lemtis išlikti“ bus pristatoma lankytojams.
Kūryba, keliaujanti per Lietuvą
Po pristatymo Vilniuje, paroda toliau keliaus po įvairias Lietuvos erdves: valstybės institucijas, savivaldybes ir švietimo įstaigas. Akivaizdus regionų įsitraukimas – itin aktyvus Jonavos meno mokyklos palaikymas, įrodantis, jog Vasario 16-osios vertybės aktualizuojamos ne tik sostinėje.
„Dalyvavimas tokiose parodose, kaip „Menas mus suartina“ stiprina vaikų socialinius ryšius, ugdo kūrybiškumą ir pilietinį sąmoningumą“, – teigia Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos direktorė Rita Trimonienė.
Reikšmingą parodos dalį sudaro Marijampolės, Šiaulių kalėjimų bei Kauno pusiaukelės namų asmenų, atliekančių bausmę ar dalyvaujančių resocializacijos procesuose, darbai. Būtent šis meno veiksmas peržengia socialinės atskirties ribas ir kviečia visuomenę pokalbiui apie atsakomybę ir orumą. Šis pavyzdys papildo platesnį kontekstą, kaip menas naudojamas socialinės integracijos tikslams. Panašius projektus vysto ir Kauno bendruomenės. Kita vertus, tokių iniciatyvų sėkmė priklauso nuo aktyvaus bendruomenės ir kūrėjų ryšio. Daugiau apie meną ir bendruomenės ryšį.
Visi norintys dalyvauti parodos atidaryme ir po jo Vyriausybės rūmuose vyksiančiose ekskursijose maloniai kviečiami registruotis. Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šiais metais Lietuvos valstybės atkūrimo diena minima šūkiu „Atkurtai Lietuvai 108: ištikimi laisvei“.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Vasario 16-osios paroda „Menas mus suartina“?
Tai socialinė-kultūrinė iniciatyva, dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kurią jungia menas, dialogas ir pagarba žmogaus orumui.
- Parodos atidarymas įvyko Vasario 17 d., 16 val., Vyriausybės rūmuose.
- Iniciatyva pavadinta „Menas mus suartina“, pabrėžiant kūrybos kaip tilto tarp skirtingų visuomenės grupių vaidmenį.
- Paroda siekia paminėti Vasario 16-ąją, akcentuojant laisvę per bendrystės ir atsakomybės prizmę.
Kuo ši paroda skiriasi nuo tradicinių Vasario 16-osios renginių ir kokia jos socialinė misija?
Pagrindinis skirtumas yra socialinė įtrauktis ir siekis sukurti dialogą tarp marginalizuotų ir pagrindinių visuomenės grupių, akcentuojant žmogaus orumą.
- Menas naudojamas kaip priemonė socialinei įtraukčiai, dialogo ir visuomenės stiprinimui skatinti.
- Paroda suteikia platformą išgirsti tuos, kurių patirtys dažnai lieka paraštėse, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmes atliekančius asmenis.
- Visi kūriniai jungiami bendros vertybinės krypties – pagarbos žmogui ir jo teisei būti išgirstam.
Kas dalyvavo šioje unikalioje socialinėje-kultūrinėje iniciatyvoje?
Projekte dalyvauja itin platus ir socialiai įvairus kūrėjų spektras, atspindintis skirtingas asmenines ir istorines patirtis.
- Dalyviai apima profesionalius menininkus, moksleivius, bendruomenių atstovus, tremtinius ir asmenis, dalyvaujančius resocializacijos procesuose.
- Projektą inicijavo Respublikinio resocializacijos centro vadovė Vaida Želionė.
- Menininkas Edvardas Gasinskas, atvykęs iš Tauragės, savo iniciatyva mokė projekto dalyvius tapybos pagrindų, kurdamas pasitikėjimą ir bendrystę.
Kokia yra Vyriausybės pozicija apie šios parodos svarbą valstybės dialogui?
Vyriausybės kancleris pabrėžė, kad paroda yra gyvas dialogas apie valstybę, kuri prasideda nuo žmogaus, ir pabrėžė šios įtraukties svarbą.
- Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis teigė, kad tai yra gyvas dialogas apie laisvę, kuri pirmiausia gimsta viduje.
- Kancleris akcentavo, jog svarbu išgirsti tuos, „kurių balsai istorijoje dažnai likdavo paraštėse“, nes jų patirtys yra neatsiejama visuomenės dalis.
- Paroda skatina sąmoningą dialogą apie visuomenės sanglaudą ir socialinį teisingumą.
Komentarai