Architektūra mezga ryšį su gamta: simpoziumas Venecijoje
19-oje Venecijos architektūros bienalėje, kurioje pristatomas Lietuvos paviljonas, įvyko tarptautinis simpoziumas „Archi / Tree / tecture“. Renginys, subūręs 30 tyrėjų ir daugiau nei pusšimtį studentų, kvietė diskutuoti apie tvarų žmogaus ir gamtos sambūvį.
Simpoziumą inicijavo Lietuvos architektų sąjungos projektas. Tarp organizatorių buvo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Vilniaus Dailės Akademija (VDA) bei kompetencijos centras „Forest 4.0“.
Diskusijos metu buvo nagrinėjamos trys esminės potėmės:
- Medžiai kaip architektūriniai sąjungininkai.
- Nuo išmaniųjų miestų prie gyvų ekosistemų.
- Žmogaus ir daugiau-nei-žmogaus sambūvio kosmologijos.
Medis – ne fonas, o autonominis veikėjas
Lietuvos pavilijono komisarė ir VDU docentė Jūratė Tutlytė pabrėžė šiuolaikinį posūkį link simbiotikos. Ji teigia, kad medis turi būti matomas ne kaip neutralus fonas, bet kaip autonominis veikėjas, turintis savo gyvenimo ciklą, ekologinius ryšius ir poveikį kultūrinei vaizduotei. Anot jos, architektūra neturi „papildyti“ medžio, bet megzti su juo tarpusavio priklausomybės santykius.
Diskusijas moderavo VDU dr. Gytis Dovydaitis, o kuravimo dalį prižiūrėjo Rūta Leitanaitė. Pranešimus pristatė Prancūzijos paviljono kuratorius Martin Duplantier ir Lietuvos pavilijono kuratorius Gintaras Balčytis, kuris pristatė ir patį projektą „Medžių architektūra“.
Natūralumo ir dirbtinumo konvergencija
Architektūros studijos „Scandurra Studio“ atstovas Poé Matteo George’as pasidalino įžvalgomis apie šių metų bienalės temą: „IntelliGENS. Natural. Artificial. Collective“.
Kaip pavyzdį jis pristatė Lietuvos Vyriausybės finansuojamą projektą Ukrainai – „Neighborhood for Educational Wonder“. Šiame projekte:
- Natūralumas persipina su dirbtinumu integruojant organinius ir žmogaus sukurtus elementus.
- Technologijos grįžta į natūralumą, tapdamos sensorinių, patirtinių procesų dalimi, leidžiančia mokymuisi vėl įsišaknyti tikrovėje.
- Kolektyvumas – tai jungiamoji grandis: tinklas dizainerių, pedagogų, ir piliečių, bendradarbiaujančių kuriant bendras žinias.
Ši bendruomeniškumo dvasia įgyvendinama per „ToolKit“ – atvirojo kodo platformą, leidžiančią laisvai kopijuoti ir pritaikyti architektūros sprendimus skirtinguose kontekstuose. Tokiu būdu fizinė erdvė tampa veiksminga priemone puoselėti bendruomeniškumo jausmą, o architektūra auga kartu su aplinka ir žmonėmis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Lietuvos simpoziumas Venecijos architektūros bienalėje laikomas svarbia pergale?
Tai patvirtina Lietuvos architekų ir aukštųjų mokyklų (VDU, VDA) lyderystę sprendžiant kritinius tvarumo ir simbiozės su gamta iššūkius. Renginys subūrė 30 tyrėjų ir 17 aukštųjų mokyklų iš viso pasaulio, didindamas Lietuvos architektūros viziją tarptautiniu lygmeniu.
Kokia yra pagrindinė simpoziumo „Archi / Tree / tecture“ idėja?
Pagrindinė idėja – šiuolaikinis posūkis link simbiotikos. Tai kviečia matyti medį ne kaip neutralų foną, bet kaip autonominį veikėją, su kuriuo architektūra mezga abipusės priklausomybės santykius, atsižvelgiant į jo poveikį klimatui ir sveikatai.
Ką reiškia simpoziumo potemė „Nuo išmaniųjų miestų prie gyvų ekosistemų“?
Tai vizija, kviečianti archtektus ir miestų planuotojus pereiti nuo tik technologinių, išmaniųjų sprendimų prie sistemų, kurios aktyviai palaiko gyvybės ciklus ir biologinę įvairovę. Tai pabrėžia būtinybę kurti tvarias, gamta paremtas infrastruktūras.
Ar buvo pristatyti konkretūs teigiamų pokyčių pavyzdžiai simpoziumo metu?
Taip. Kaip tvarumo ir naujosios architektūros pavyzdys, atstovas iš „Scandurra Studio“ pristatė Lietuvos Vyriausybės inicijuotą projektą Ukrainai – „Neighborhood for Educational Wonder“, kuris iliustruoja žaliųjų sistemų ir išteklių tausojimo strategijų pritaikymą humanitarinės pagalbos kontekste.
Komentarai