Iškilmingame renginyje, vykusiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, susisiekimo ministras Juras Taminskas pasveikino geriausius šalies verslo atstovus. Tradiciniai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) apdovanojimai dar kartą patvirtino, kad šalies ekonominę sėkmę kuria drąsūs, rizikuoti nebijantys ir į ateitį investuojantys žmonės.
Ekonomikos „kraujotaka“ ir įspūdingi rezultatai
Savo kalboje ministras pabrėžė, kad transportas ir logistika šiandien yra kur kas daugiau nei infrastruktūra. Tai – gyvybiškai svarbi šalies ekonomikos arterija, užtikrinanti pramonės eksportą ir regionų augimą.
Svarbiausi sektoriaus rodikliai:
* BVP dalis: Lietuvos transporto sektorius sugeneruoja net 11 proc. šalies BVP, o tai yra dvigubai daugiau už Europos Sąjungos vidurkį.
* Klaipėdos uostas: Įtvirtinta lyderystė rytinėje Baltijos pakrantėje, užimant didžiausią rinkos dalį regione.
* Oro uostai: Fiksuojami istoriniai, rekordiniai keleivių srautai.
* Geležinkeliai: Lietuva išlieka regiono ašimi – 2025 m. pervežta per 24 mln. tonų krovinių, viršijant Latvijos ir Estijos rezultatus kartu sudėjus.
Įvertinimai už indėlį į Lietuvos ateitį
Renginio metu įteikti prestižiniai LPPARA metų apdovanojimai, kuriais pagerbtos įmonės ir vadovai, labiausiai prisidėję prie šalies eksporto plėtros:
- „Lietuvos eksporto prizai“ – už sėkmingą plėtrą užsienio rinkose.
- „Lietuvos metų verslininkė/vadovė“ – už lyderystę ir pasiekimus.
- „Darbo žvaigždės“ – už ypatingus nuopelnus verslo aplinkai.
LPPARA yra didžiausia šalies verslo asocijuota struktūra, šiuo metu vienijanti apie 2000 Lietuvos įmonių ir organizacijų. Kaip pažymėjo ministras J. Taminskas: „Kiekvieno jūsų sėkmė yra ir visos Lietuvos sėkmė“.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra transporto sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikai?
Transporto ir logistikos sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos ramsčių, generuojantis apie 11 proc. šalies BVP. Tai yra dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o ministras J. Taminskas šį sektorių įvardija kaip visos ekonomikos „kraujotaką“, kuri leidžia pramonės įmonėms eksportuoti prekes ir skatina regionų augimą.
Kaip Lietuva atrodo Baltijos regiono transporto rinkoje?
Lietuva išlaiko tvirtas lyderio pozicijas: Klaipėdos uostas užima didžiausią rinkos dalį rytinėje Baltijos pakrantėje, o Lietuvos geležinkeliai išlieka regiono ašimi. 2025 m. duomenimis, Lietuvos geležinkeliais pervežta daugiau nei 24 mln. tonų krovinių – tai viršija Latvijos ir Estijos krovos rezultatus kartu sudėjus.
Kokie pasiekimai fiksuojami Lietuvos oro uostuose?
Lietuvos oro uostai šiuo metu išgyvena pakilimą ir fiksuoja rekordinius keleivių srautus. Tai rodo ne tik atsigaunantį turizmo sektorių, bet ir didėjantį Lietuvos pasiekiamumą bei šalies gyventojų poreikį patogiai ir saugiai keliauti.
Už kokius nuopelnus teikiami Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimai?
Šie apdovanojimai, tokie kaip „Lietuvos eksporto prizai“, „Lietuvos metų verslininkė/vadovė“ ir „Darbo žvaigždės“, yra teikiami siekiant pagerbti įmones ir asmenis už jų išskirtinį indėlį į šalies eksporto plėtrą, inovacijas ir nuoseklų darbą kuriant Lietuvos ekonominę sėkmę.
Kas sudaro Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją?
Tai didžiausia Lietuvoje regioninio verslo asocijuota struktūra, vienijanti apie 2000 įmonių, organizacijų bei mokslo ir mokymo įstaigų. Asociacija per savo regioninius rūmus atstovauja verslo interesams ir skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų pramonės sričių lyderių.
Komentarai