Lietuvos susisiekimo ministerija ėmėsi griežtesnių teisinių priemonių tarptautiniu lygmeniu, reaguodama į sistemingus civilinės aviacijos trikdžius šalies oro erdvėje. Susisiekimo ministras Juras Taminskas Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) oficialiai perdavė papildomą įrodymų paketą, pagrindžiantį iš Baltarusijos teritorijos vykdomas hibridines atakas, kurių metu naudojami nepilotuojami oro balionai.
Surinkti duomenys atskleidžia, kad nuo 2025 m. spalio mėnesio iki dabar užfiksuota mažiausiai 20 atvejų, kai iš kaimyninės šalies paleisti objektai nulėmė Vilniaus oro uosto veiklos stabdymą. Šie incidentai tiesiogiai paveikė tūkstančius keleivių, privertė keisti skrydžių tvarkaraščius ir nukreipti orlaivius į atsarginius oro uostus Kaune bei Palangoje, taip sukeliant didelių nuostolių aviakompanijoms bei infrastruktūros valdytojams.
Esmė trumpai
- Incidentų mastas: Nuo 2025 m. spalio užfiksuota per 20 Vilniaus oro uosto darbo sutrikdymų dėl balionų iš Baltarusijos.
- Teisinis atsakas: ICAO ir Europos Komisijai pateiktas išsamus įrodymų paketas dėl Čikagos konvencijos pažeidimų.
- Saugos rizika: Balionai skrieja komercinių skrydžių aukštyje ir yra sunkiai pastebimi radarais.
- Statusas: Šalyje išlieka galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl hibridinių grėsmių.
Oro erdvės pažeidimai ir skrydžių saugos rizika
Lietuvos institucijų surinkta medžiaga įrodo, kad meteorologiniai ar kitos paskirties balionai iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos oro erdvę leidžiami sistemingai ir tikslingai. Tokie veiksmai vertinami ne kaip atsitiktiniai incidentai, o kaip sąmoninga hibridinė taktika, kuria siekiama destabilizuoti strateginio transporto mazgo darbą. Susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas pabrėžia, kad šie veiksmai kelia realią ir tiesioginę grėsmę civilinių orlaivių saugai, ypač kritinėse kilimo ir tūpimo fazėse.
Dėl šių pasikartojančių grėsmių šalyje jau kurį laiką galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija, leidžianti operatyviau koordinuoti institucijų veiksmus ir taikyti papildomas apsaugos priemones. Oro erdvės stebėjimo duomenys rodo, kad balionai dažnai skrieja aukštyje, kuriame vyksta intensyvus komercinių lėktuvų eismas. Jų aptikimas standartiniais civiliniais radarais yra apsunkintas dėl mažo atspindžio paviršiaus ir lėto judėjimo greičio, todėl oro navigacijos specialistai privalo reaguoti į kiekvieną vizualiai ar techninėmis priemonėmis užfiksuotą objektą.
Institucijų surinkti įrodymai tarptautiniam tyrimui
Papildomas įrodymų paketas ICAO ir Europos Komisijai parengtas bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, Lietuvos oro uostams ir „Oro navigacijai“. Jame pateikiama detali skrydžių fiksavimo chronologija, radaro nuotraukos, vizualinė medžiaga ir techninė balionų specifikacija. Šie duomenys paneigia bet kokias prielaidas apie netyčinį balionų patekimą į Lietuvos teritoriją dėl vyraujančių vėjų ar techninių klaidų.
Susisiekimo ministerija į tarptautines bendruomenes kreipėsi dar praėjusių metų rudenį, tačiau naujausi duomenys suteikia papildomą svorį Lietuvos pozicijai. Siekiama, kad ICAO pripažintų Baltarusijos veiksmus kaip šiurkštų 1944 m. Čikagos konvencijos, reglamentuojančios tarptautinę civilinę aviaciją, pažeidimą. Konvencijos 8-asis straipsnis aiškiai nurodo, kad joks nepilotuojamas orlaivis negali skristi virš kitos valstybės teritorijos be specialaus leidimo, o Baltarusija šią nuostatą ignoruoja.
Hibridinės taktikos poveikis ir tolesni veiksmai
Specialistų teigimu, nepilotuojami objektai oro erdvėje yra itin pavojingi dėl galimo susidūrimo su orlaivio varikliu ar fiuzeliažu. Vilniaus oro uostas, esantis vos už kelių dešimčių kilometrų nuo valstybės sienos, tampa itin pažeidžiamas dėl trumpo reakcijos laiko. Kiekvienas užfiksuotas pažeidimas priverčia oro navigacijos specialistus laikinai stabdyti visą eismą, kol bus įsitikinta, kad kliūtis pašalinta arba nebekelia pavojaus.
Ši situacija reikalauja ne tik vietinių gynybos sprendimų, bet ir vieningos Europos Sąjungos bei tarptautinių aviacijos organizacijų reakcijos. Pateikta medžiaga bus naudojama tolimesnėse diplomatinėse derybose, siekiant izoliuoti pažeidėjus ir užtikrinti, kad civilinė aviacija netaptų politinio spaudimo įrankiu. ICAO taryba artimiausiu metu turėtų vertinti pateiktą medžiagą ir spręsti dėl tolimesnių rekomendacijų ar sankcijų Baltarusijos atžvilgiu. Lietuvos institucijos tuo tarpu tęsia sustiprintą oro erdvės stebėjimą ir bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais užtikrinant skrydžių saugumą regione.
Šaltinis: BNS
Komentarai