Gegužės mėnesį Vilniaus ir visos Lietuvos mokyklose prasidedantis egzaminų maratonas tradiciškai tampa didžiausiu išbandymu ne tik moksleiviams, bet ir jų tėvams. Nors įprasta manyti, kad kylanti įtampa yra didžiausias mokinio priešas, Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė kviečia keisti šį požiūrį. Anot ekspertės, problema yra ne pats stresas, o mūsų nesugebėjimas su juo tinkamai elgtis.
Esmė trumpai:
* Stresas mobilizuoja organizmą ir gali pagerinti testų rezultatus.
* Tėvų jaučiamas nerimas tiesiogiai persiduoda vaikams, todėl būtina vengti egzaminų dramatizavimo.
* Konkretūs kvėpavimo ir minčių valdymo pratimai turi būti mokomi kaip atskira disciplina.
* Svarbu atpažinti „perdegimo“ signalus: nemigą, mitybos pokyčius ir socialinę izoliaciją.
Biologinė mobilizacija: kodėl kūnas ruošiasi „kovai“
Naujausi Stanfordo, Jeilio ir Pensilvanijos universitetų tyrimai griauna mitą, kad stresas yra vien tik žalingas veiksnys. Mokslininkai įrodė, kad stresinė būsena mobilizuoja žmogaus organizmą, suaktyvina kognityvinius procesus ir paruošia mus atsakingam darbui. Sonata Petraitienė pastebi, kad moksleiviai, kurie supranta streso naudą, egzaminų metu pasirodo geriau.
Kai mokinys suvokia, kad padažnėjęs širdies ritmas ar drėkstantys delnai nėra panikos ženklas, o organizmo pasiruošimas maksimaliam susikaupimui, įtampa tampa įrankiu, o ne kliūtimi. Toks požiūrio pokytis leidžia smegenims dirbti efektyviau, užuot eikvojus energiją baimei slopinti.
Konkretūs būdai suvaldyti kylančią įtampą
Teorinių žinių apie streso naudą nepakanka – vaikams reikalingi praktiniai instrumentai, kuriuos jie galėtų panaudoti sėdėdami egzamino suole. Vilniaus humanistinėje mokykloje tam skiriamos atskiros pamokos, nes streso valdymas yra toks pat ugdomas įgūdis kaip matematika ar užsienio kalbos.
Efektyviausios technikos apima:
1. Sąmoningą kvėpavimą: Trumpi pratimai padeda akimirksniu nuraminti centrinę nervų sistemą.
2. Vidinio dialogo keitimą: Destruktyvias mintis apie galimą nesėkmę mokiniai mokosi keisti į konstruktyvų susitelkimą į procesą.
3. Fizinį aktyvumą: Trumpi pratimai pertraukų metu padeda „iškrauti“ susikaupusią įtampą kūne.
4. Dėmesio nukreipimą: Metodai, padedantys sugrįžti į „čia ir dabar“ momentą, kai mintys pradeda klaidžioti.
Didžiausias streso šaltinis dažnai būna ne mokinys
Pastebima tendencija, kad neretai didesnį spaudimą nei patys abiturientai jaučia jų tėvai. Šeima veikia kaip vientisas emocinis organizmas, todėl suaugusiųjų nerimas, net jei jis neišsakomas garsiai, natūraliai persiduoda vaikui. Egzaminų dramatizavimas ir jų sureikšminimas yra viena didžiausių klaidų, kurias daro šeimos nariai.
Vietoj klausimų apie būsimus pažymius, tėvams rekomenduojama kurti palaikančią aplinką. Svarbu akcentuoti įdėtas pastangas, o ne galutinį rezultatą. Žinutė, kad vienas testas neapibrėžia vaiko ateities ir jo vertės, suteikia moksleiviui saugumo jausmą, kuris yra būtinas norint maksimaliai atskleisti savo žinias.
Signalai, rodantys, kad vaikui reikalinga specialisto pagalba
Nors nedidelis jaudulys yra naudingas, būtina atskirti jį nuo lėtinio, žalingo streso. Jei moksleivis pradeda skųstis nemiga, pasikeičia jo valgymo įpročiai, jis tampa neįprastai uždaras ar praranda susidomėjimą pomėgiais, tai yra rimti įspėjamieji ženklai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į fizinius nusiskundimus: dažnus galvos ar pilvo skausmus, nuovargį be aiškios priežasties ar vengimą lankyti mokyklą. Tokiais atvejais delsti nerekomenduojama – konsultacija su psichologu ar kitu specialistu gali suteikti šeimai reikiamus įrankius, kaip suvaldyti situaciją, kol ji netapo rimtesne sveikatos problema. Savalaikis reagavimas padeda nuraminti tiek vaiką, tiek pačius tėvus, grąžinant pasitikėjimą savo jėgomis.
Šaltinis: BNS
Komentarai