Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo intensyvų invazinių rūšių naikinimo sezoną, kuris šiemet išsiskiria nauja strategija. Nuo balandžio vidurio, vos sudygus pirmiesiems Sosnovskio barščių lapams, specialistai ėmėsi jų likvidavimo darbų. Pagrindinė 2026-ųjų naujiena – kova su pavojingais augalais pirmą kartą oficialiai persikelia ir į privačias teritorijas, siekiant sustabdyti jų nekontroliuojamą plitimą iš apleistų sklypų į viešąsias erdves.
Esmė trumpai
- Sosnovskio barščiai naikinami 169 mokslininkų atrinktose vietose.
- Pirmą kartą darbai vykdomi ir privačiuose sklypuose, naudojant valstybės paramą.
- Pradedama kova su ispaniniais šliužais ir kanadinėmis rykštenėmis.
- Gyventojai raginami nenaudoti rykštenių gėlynuose ir tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas.
Sosnovskio barščių židiniai Vilniaus seniūnijose
Remiantis mokslininkų parengtu gausos reguliavimo planu, didžiausi invazinių augalų plotai fiksuojami miesto pakraščiuose. Ypatingas dėmesys skiriamas Pilaitės, Fabijoniškių ir Pašilaičių seniūnijoms, kur aptinkami didžiausi sąžalynai. Mažesni, tačiau sveikatai pavojingi židiniai taip pat fiksuojami Naujojoje Vilnioje, Verkiuose bei Antakalnyje, o pavieniai augalai naikinami Paneriuose ir Naujininkuose.
Vilniaus miesto savivaldybė taiko kompleksines priemones: augalai kasami, apdorojami selektyviniais herbicidais ir šienaujami. Pasak Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto Emilio Tamošiūno, valstybiniuose sklypuose, kur darbai vyksta kelerius metus iš eilės, augalų tankis akivaizdžiai sumažėjo, o kai kurios teritorijos visiškai išvalytos.
Pagalba naikinant augalus privačiose valdose
Iki šiol savivaldybė turėjo teisę tvarkyti tik valstybinę žemę, todėl išnaikintos rūšys dažnai vėl išplisdavo iš kaimyninių privačių sklypų. Šiemet, pasinaudojant Aplinkos ministerijos ir APVA finansavimo programa, šis barjeras panaikinamas. Tai leidžia taikyti vientisą metodiką visoje teritorijoje, nepriklausomai nuo nuosavybės formos.
Skaitykite plačiau apie tai, kaip invazinių rūšių naikinimas ir naujos taisyklės keičia sklypų savininkų pareigas bei kokios paramos galima tikėtis visoje Lietuvoje.
Kova su ispaniniais šliužais ir rykštenėmis
Be Sosnovskio barščių, Vilniuje pradedamas sistemingas kanadinių bei didžiųjų rykštenių ir ispaninių arionų naikinimas. Rykštenės kelia grėsmę vietinei ekosistemai, nes jų sėklas vėjas išnešioja dideliais atstumais, o vaisiai byra nuo rudens iki pat pavasario. Šie augalai bus šienaujami, iškasami, o esant galimybei – žemė ariama.
Tikru daržininkų siaubu vadinami ispaniniai arionai (šliužai) šiemet bus intensyviai naikinami rytinėje ir pietinėje miesto dalyse: Naujojoje Vilnioje, Paneriuose, Grigiškėse, Verkiuose bei Antakalnyje. Šiose vietovėse gausu sodų bendrijų, kuriose šliužų populiacija pasiekė kritinę ribą – vietomis viename kvadratiniame metre aptinkama iki 30 individų. Įvertinus tai, kad vienas šliužas gali padėti iki 400 kiaušinėlių, delsimas gali lemti nevaldomą jų plitimą.
Praktiniai patarimai sklypų savininkams
Savivaldybės specialistai pabrėžia, kad be gyventojų sąmoningumo kova su invazinėmis rūšimis nebus galutinai laimėta. Pagrindinė taisyklė – griežtai draudžiama žaliąsias atliekas pilti pamiškėse ar bendro naudojimo teritorijose, nes būtent taip dažniausiai išplatinamos rykštenės ir šliužų kiaušinėliai.
Gyventojams rekomenduojama:
1. Naikinti šliužus: rinkti juos rankomis, naudoti druskos tirpalą, sandariai uždengti komposto dėžes.
2. Tvarkyti gėlynus: neauginti rykštenių ar lubinų kaip dekoratyvinių augalų.
3. Laikytis terminų: lubinus būtina nušienauti birželį, o rykštenes – liepą, kol jos nespėjo subrandinti ir išbarstyti sėklų.
Šiuo metu taip pat rengiamas uosialapių klevų naikinimo planas, kuris papildys ilgalaikę Vilniaus biologinės įvairovės apsaugos strategiją. Sosnovskio barščių naikinimo darbai sostinėje bus tęsiami iki pat rugsėjo mėnesio.
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
Komentarai