Gegužės 19 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje bus atverstas unikalus istorijos puslapis. Čia visuomenei bus pristatyta knyga „Ignoto Grubinsko dienoraštis“ – dokumentas, kuris daugiau nei šimtmetį saugojo paprasto kareivio mintis, užrašytas lietuviškai tuo metu, kai gimtasis žodis buvo oficialiai persekiojamas. Šis 67 lapų rankraštis, gimęs XIX a. pabaigos Kaune, šiandien tampa svarbiu liudijimu apie eilinio žmogaus kasdienybę carinės Rusijos kariuomenėje ir jo pastangas išsaugoti tautinę tapatybę.
Esmė trumpai
- Autorius: Ignotas Grubinskas (g. 1867 m.), valstietis iš Daunorių kaimo, tarnavęs carinėje kariuomenėje.
- Kontekstas: XIX a. pabaiga, lietuviškos spaudos draudimo metai (1864–1904).
- Turinys: Kareivio buitis Kaune, ryšys su gimtuoju Vabalninko kraštu ir slapta publicistinė veikla.
- Renginys: Knygos pristatymas vyks gegužės 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje, Vilniuje, II aukšte.
Kareivio kasdienybė ir slapta lietuvybė po carine miline
Ignotas Grubinskas gimė 1867 m. Čypėnų valsčiuje, Daunorių kaime, paprastoje valstiečių šeimoje. Jo formalus išsilavinimas buvo minimalus – jis baigė tik tris rusiškos liaudies mokyklos klases. Tačiau, nepaisant ribotų mokslo galimybių, I. Grubinskas tapo aktyviu lietuviško žodžio puoselėtoju. Tarnaudamas carinėje kariuomenėje Kaune, jis ne tik fiksavo savo išgyvenimus dienoraštyje, bet ir rizikavo įsitraukdamas į draudžiamą veiklą.
Istorikams pavyko nustatyti, kad I. Grubinskas buvo ne tik pasyvus skaitytojas, bet ir bendradarbiavo su Tilžėje leidžiama „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Jis rašė straipsnius naudodamasis „Vabalo“ slapyvardžiu, taip prisidėdamas prie tautinio atgimimo sklaidos. Dienoraštyje užfiksuoti faktai atskleidžia ne tik griežtą kariuomenės rutiną, bet ir autoriaus vertybines nuostatas: svajones apie mokslą, ateitį ir nuolatinį rūpestį dėl gimtųjų namų bei draugų. Tai žmogus, kuris net vilkėdamas svetimos imperijos uniformą, mąstė apie lietuvių kalbos išsaugojimą ir modernėjančią visuomenę.
Unikalus liudijimas iš paprasto valstiečio perspektyvos
Šis leidinys papildo Nacionalinės bibliotekos seriją „Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų“, kurios tikslas – supažindinti visuomenę su saugomais egodokumentais. Mokslininkų teigimu, I. Grubinsko dienoraštis yra išskirtinis reiškinys Lietuvos istoriografijoje. Dažniausiai XIX a. pabaigos liudijimai mus pasiekia iš inteligentijos, studentų ar dvasininkų sluoksnių, tačiau šis rankraštis yra autentiškas mažai mokslo ragavusio valstiečio balsas.
Rankraštis vertingas ne tik istoriniu, bet ir lingvistiniu požiūriu. Jame susipina autoriaus gimtoji Vabalninko šnekta ir tuo metu dar tik pradedanti formuotis bendrinė lietuvių kalba. Knygoje šį dokumentą analizuoja du pripažinti ekspertai: istorikas dr. Juozas Skirius apžvelgia laikotarpio faktus ir autoriaus biografiją, o kalbininkas habil. dr. Giedrius Subačius gilinasi į rankraščio kalbinę struktūrą bei rašybos eksperimentus. Jų įžvalgos padeda suprasti, kaip spaudos draudimo sąlygomis formavosi lietuvių intelektualinis sluoksnis už tradicinių mokslo centrų ribų.
Diskusija apie istorinį palikimą Nacionalinėje bibliotekoje
Knygos pristatymo renginys Valstybingumo erdvėje suburs platų specialistų ratą. Leidinio sudarytoja ir redaktorė Asta Miltenytė kartu su dr. Juozu Skiriumi pristatys sudėtingą rankraščio parengimo spaudai procesą. Diskusijoje taip pat dalyvaus literatūrologė dr. Gitana Vanagaitė, vadovaujanti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriui. Pokalbį moderuos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė.
Leidinio pasirodymas yra svarbus žingsnis siekiant supažindinti visuomenę su archyvuose saugomu dokumentiniu paveldu, kuris dažnai lieka neprieinamas plačiajai auditorijai. Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, pripažindama šio šaltinio vertę nacionalinei kultūrai ir istorinei atminčiai. Dalyvavimas renginyje yra atviras visiems, besidomintiems Lietuvos praeitimi ir norintiems iš arčiau pažvelgti į tai, kaip XIX a. kareivio užrašai tampa gyva istorijos pamoka.
Šaltinis: BNS
Komentarai