Žmonės prie rožinių stalų moderniame verslo centre su raudonų plytų kaminu ir pripučiama figūra.

Vilniuje šaltibarščiai tapo miesto konkurencijos ženklu

Rožinė sriuba šį savaitgalį Vilniuje veikė kaip miesto vizitinė kortelė: „Vilnius Pink Soup Fest“ sutraukė gyventojus, svečius, verslus ir tarptautinę auditoriją, kuriai šaltibarščiai tampa lengvai atpažįstamu sostinės simboliu.

Festivalį organizuojanti „Go Vilnius“ šiemet dar kartą parodė, kad miesto įvaizdis kuriamas ne vien konferencijų salėse ar investicijų pristatymuose. Ryškus, žaismingas ir vietiniams suprantamas kultūrinis ženklas gali padėti miestui įsiminti kovoje dėl turistų, talentų ir verslo dėmesio.

Rožinė sriuba tapo Vilniaus atpažinimo ženklu

Verslo konsultacijų, dizaino, UX ir reputacijos paslaugų ekosistemos „Synthesis Consulting Group“ vadovas Gediminas Užkuraitis sako, kad patys šaltibarščiai nėra tiesioginis investicijų variklis. Jo vertinimu, reikšmingesnis yra platesnis Vilniaus kuriamas gyvenimo būdas: kūrybiškas, neformalus, lengvai įsimenantis ir patrauklus žmonėms, kurie svarsto, kur keliauti, dirbti ar kurti verslą.

Pasak jo, šaltibarščiai veikia kaip savotiškas miesto simbolis, nes yra ryškūs, išskirtiniai ir šiek tiek absurdiški. Tokie ženklai padeda miestui išsiskirti iš panašiai dėl dėmesio konkuruojančių Europos sostinių.

Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros viešųjų ryšių projektų vadovė Akvilė Lesauskaitė-Hu pabrėžia, kad investuotojai pirmiausia vertina duomenis, tačiau miesto paliekamas įspūdis taip pat turi svorio. Kai vieta įsimena, ji lengviau atsiduria tarp svarstomų krypčių.

Vilniuje šaltibarščiai tapo miesto konkurencijos ženklu

Milijonai žaidėjų šaltibarščius pamatė ekranuose

Vienas ryškiausių šaltibarščių tarptautinio matomumo pavyzdžių – jų integracija į lietuvių įmonės „Nordcurrent“ kuriamą žaidimą „Cooking Fever“. „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime pasakoja, kad idėja gimė kaip meilės laiškas miestui ir būdas parodyti Lietuvos kilmę auditorijai, kuri dažnai to nežino.

Įmonės duomenimis, šaltibarščių parodymas žaidime pasiekė 5–10 mln. žaidėjų per mėnesį. Po integracijos socialinių tinklų paminėjimai išaugo apie 200 proc., o kampanija sulaukė tarptautinio dėmesio ir pelnė du „European Digital Communication Awards“ apdovanojimus.

Tokie projektai Vilniui suteikia retą pranašumą: miestas gali būti matomas ne per formalią reklamą, o per kasdienę skaitmeninę patirtį, kurią žmonės pasiekia savo telefonuose.

Festivalis persikėlė į biurus ir startuolių erdves

Šiemet festivalio pradžią pažymėjo masinė „Pink Break“ pietų pertrauka. Prie jos jungėsi Vilniuje veikiančios organizacijos, startuoliai ir technologijų bendrovės.

Vilniuje šaltibarščiai tapo miesto konkurencijos ženklu

Viena didžiausių lokacijų tapo „Cyber City“, kur prie bendrų rožinių pietų buvo pakviesta apie 4 tūkst. „Tesonet“ grupės organizacijų darbuotojų. Erdvėje įrengta šaltibarščių fontano instaliacija, vyko veiklos, ją papildė festivalio dekoracijos ir rožiniai skanėstai.

„Vinted“ festivalio savaitgalį taip pat pasitiko bendrais rožiniais pietumis darbuotojams ir kvietė jungtis prie specialių iniciatyvų. Tai rodo, kad „Vilnius Pink Soup Fest“ jau veikia ne tik kaip miesto renginys, bet ir kaip vidinės bendruomenės formatas įmonėse.

Vilniaus kultūrinis gyvybingumas matomas ir kituose miesto renginiuose, tarp jų – sostinės galerijų savaitgalyje, kuris stiprina miesto kaip kūrybinės erdvės įvaizdį.

Verslo patrauklumą lemia ne vien simboliai

Pašnekovai sutaria, kad rožinė sriuba yra pirmas kabliukas, o tolesnį susidomėjimą Vilniumi kuria verslo aplinka, talentai, infrastruktūra ir gyvenimo kokybė.

Vilniuje šaltibarščiai tapo miesto konkurencijos ženklu

G. Užkuraičio teigimu, Vilniaus stiprybė talentams – darbo ir laisvalaikio balansas. Jis mini daug laisvadienių, ilgas vaiko priežiūros atostogas, arti esančius ežerus ir miesto mastelį, kuris leidžia kasdien judėti greičiau nei didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose.

A. Mockutė-Jaime atkreipia dėmesį į atlygio paketus, kultūrinį gyvenimą ir augančią tarptautinę bendruomenę. Jos teigimu, atvykę žmonės Vilniuje vis rečiau jaučiasi vieni.

A. Lesauskaitė-Hu išskiria karjeros tempą: „Per 3–5 metus galima išaugti iš jaunesniojo specialisto į vyresniojo specialisto ar vadovo poziciją – tai gerokai greičiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėje Karalystėje.“

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto