Vilnius – miestas, kuriame kiekvienas kampelis slepia įspūdingas istorijas. Rugsėjo 26 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kviečia visus istorijos ir kultūros paveldo entuziastus į išskirtinį seminarą „Skaitant Tiškevičių rūmus“, kuriame bus atskleistos paslaptys apie turtingą architektūrinį ir istorinį grafų Tiškevičių paveldą Vilniaus regione. Išsamią informaciją apie renginį rasite čia.
Biblioteka – gyvas paveldo liudininkas
Šiemet 75-erių metų jubiliejų švenčianti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka įsikūrusi pačioje sostinės širdyje, Trakų gatvėje, istoriniuose Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmuose. Vilniečių susidomėjimas miesto praeitimi nuolat auga, o tai puikiai iliustruoja ir didžiulio populiarumo sulaukiančios nemokamos ekskursijos po biblioteką. Jų metu lankytojai gali pasinerti į rūmų istoriją, apžiūrėti po paskutinės rekonstrukcijos naujam gyvenimui prikeltus artefaktus: nuo senovinių rūsių ir autentiškų koklinių krosnių iki išlikusių lipdinių, sienų ir lubų tapybos fragmentų. Tai ne tik pastatas – tai gyva Vilniaus istorijos knyga.
Grafų Tiškevičių aukso amžius Vilniuje
Viena seniausių ir labiausiai istorija alsuojančių Vilniaus gatvių – Trakų gatvė – per šimtmečius išlaikė savo pavadinimą ir iki šiol mena didingą grafų Tiškevičių šeimos palikimą. Būtent čia ir netoliese stovi keli pastatai, liudijantys apie galingą giminės įtaką miestui. XIX amžius grafų Tiškevičių gyvenime Vilniuje dažnai vadinamas aukso amžiumi, kai miestas tapo svarbiu jų rezidenciniu centru. Trakų gatvės 1-uoju numeriu pažymėti rūmai, rūmai adresu Trakų g. 10 ir 12, taip pat įspūdingi rūmai dabartinėje Žygimantų gatvėje – tai tik dalis architektūrinio paveldo, kurį garsi šeima paliko Vilniui. Nors žiemomis Tiškevičiai dažnai reziduodavo mieste, vasarą rinkdavosi gyventi savo užmiesčio dvaruose ir rūmuose, tokiuose kaip Trakų Vokės ar Lentvario dvaro ansambliai.
Seminare gilinsitės į šį unikalų paveldą: menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, kurios mokslinių tyrimų sritys apima grafų Tiškevičių kultūrinį paveldą, dvarų kultūrą ir kolekcionavimo istoriją, skaitys pranešimą „Grafų Tiškevičių kultūrinis paveldas Vilniuje“.
Senųjų krosnių paslaptys ir restauravimo iššūkiai
Viena intriguojančių seminaro dalių – pristatymas apie Tiškevičių rūmų XIX a. II p. – XX a. pr. koklinių krosnių istoriją, jų gamintojus ir ypatumus. Šį pranešimą rengia menotyrininkė, Lietuvos dailės paveldo ekspertė prof. dr. Dalia Klajumienė. Iki šių dienų Trakų g. 10 esančiame pastate, kuriame įsikūrusi biblioteka, restauruota net 13 krosnių. Nors šiandien jos atlieka tik dekoratyvinę funkciją, anksčiau jos buvo neatsiejama rūmų gyvenimo dalis.
Restauravimo procesas buvo sudėtingas ir reikalavo didelio kruopštumo. Kai kurias krosnis užteko tik kiek patvarkyti, tačiau kitas teko išmontuoti ir iš naujo permūryti, keičiant daugelį koklių naujais, atkurtais pagal autentiškus pavyzdžius. Kai kurios krosnys buvo taip sunykusios, kad teko atkurti ištisas jų dalis. Įdomu tai, kad ištyrus 13-os restauruotų krosnių koklius, paaiškėjo, jog juose palikti įspaudai liudija apie net devynis skirtingus gamintojus – tai atskleidžia ir platesnę Vilniaus koklinių krosnių istoriją.
Autentiškų interjero detalių įamžinimas
Apie Tiškevičių rūmų interjerą ir dekorą seminare edukacinį pasakojimą pristatys prof. dr. Eugenijus Skerstonas, Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga išleidęs monumentalų trikalbį trijų tomų albumą „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“. Šiame, jau dešimtajame profesoriaus kūrinyje, publikuojamos ir autentiškos Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmų interjero detalės. Pats renginys vyks Didžiojoje bibliotekos salėje, kurioje galima gyvai apžiūrėti tris restauruotas autentiškas krosnis, lubų lipdinius ir sienų tapybos fragmentus.
Seminaras, įtrauktas į Europos paveldo dienų renginių sąrašą, taip pat pristatys menininkės Indrės Budreckytės-Budnikienės specialiai šiai progai sukurtą kilnojamąją parodą, įprasminančią Tiškevičių rūmų architektūrinį palikimą. Šią parodą bibliotekos languose Trakų g. 10 bus galima apžiūrėti iki pat metų pabaigos.
Kviečiame rugsėjo 26 dieną į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką pažvelgti į Tiškevičių architektūrinį paveldą iš naujos perspektyvos, susipažinti su paveldo pritaikymo galimybėmis ir dar kartą įsitikinti Vilniaus istorijos lobynų turtingumu!
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada ir kur vyks seminaras „Skaitant Tiškevičių rūmus“ ir kas jame bus pristatoma?
Seminaras „Skaitant Tiškevičių rūmus“ vyks rugsėjo 26 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, esančioje Trakų g. 10, Vilniuje. Renginio metu sužinosite daugiau apie grafų Tiškevičių architektūrinį ir istorinį paveldą Vilniuje, išgirsite menotyrininkės dr. Aistės Bimbirytės-Mackevičienės paskaitą ir prof. dr. Dalios Klajumienės pristatymą apie rūmų XIX a. pab. – XX a. pr. koklines krosnis.
Ar galima aplankyti Tiškevičių rūmus Vilniuje ir ką ten galima pamatyti?
Taip, Tiškevičių rūmus galite aplankyti, nes juose yra įsikūrusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (Trakų g. 10). Biblioteka reguliariai organizuoja nemokamas ekskursijas, kurių metu apžvelgiami unikalūs buvusių rūmų artefaktai: restauruoti rūsiai, autentiškos koklinės krosnys, lipdiniai bei sienų ir lubų tapyba. Tai puiki proga pažinti Vilniaus istoriją nemokamai.
Kuo ypatingas grafų Tiškevičių kultūrinis paveldas Vilniuje?
Grafų Tiškevičių kultūrinis paveldas Vilniuje yra išskirtinis ir siejamas su XIX amžiaus „aukso amžiumi“, kai jie čia rezidavo. Vilniuje išlikę keli šios garsios šeimos rūmai, pavyzdžiui, Trakų g. 10 (dabartinė biblioteka), Trakų g. 1 ir 12, taip pat rūmai Žygimantų gatvėje. Viename iš jų, Trakų g. 10 esančiame pastate, buvo restauruota net 13 senųjų koklinių krosnių, kurios atskleidžia to meto meistriškumą ir gyvenseną.
Kokiose Vilniaus vietose galima rasti grafų Tiškevičių rūmus, be bibliotekos?
Nors Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (Trakų g. 10) yra žinomiausias Tiškevičių rūmų pavyzdys, grafų paveldas Vilniuje apima ir kitus pastatus. Tiškevičių rūmai taip pat yra Trakų g. 1, Trakų g. 12, o dalis jų paveldo išlikusi ir dabartinėje Žygimantų gatvėje. Trakų gatvė, pati savaime išlaikiusi savo istorinį pavadinimą, ypač gausi šios garsios šeimos istoriją menančių pastatų.
Komentarai