Lietuvos teisinėje bazėje įtvirtinta nuostata, kad už vaiko sveikatą vienodai atsakingi abu tėvai, tačiau realybė gydymo įstaigų koridoriuose dažnai diktuoja kitokį scenarijų. Praktinė patirtis rodo, kad pagrindinis krūvis koordinuojant vizitus pas gydytojus, bendraujant su specialistais ir priimant kritinius sprendimus dėl gydymo vis dar tenka motinoms. Siekiant spręsti šį disbalansą, Vilniuje rengiama vieša diskusija, kurioje bus analizuojama, kaip šalies sveikatos apsaugos sistema galėtų efektyviau įtraukti tėčius.
Sveikatos sistemos barjerai tėčių įsitraukimui
Specialistai pastebi, kad tėčių atskirtis nuo vaiko sveikatos priežiūros procesų nėra tik asmeninis šeimos pasirinkimas. Tai glaudžiai susiję su nusistovėjusia sveikatos sistemos praktika. Nuo komunikacijos modelių, kai gydymo įstaigos automatiškai kontaktuoja tik su motina, iki kasdienių sprendimų priėmimo mechanizmų – sistema neretai pati formuoja barjerus aktyvesniam tėvų dalyvavimui.
Ši situacija tampa dar aštresnė, kai šeimoje auga vaikas su negalia arba sergantis lėtinėmis ligomis. Tokiais atvejais ilgalaikė priežiūra reikalauja milžiniškų emocinių ir laiko resursų, o tėčių įsitraukimas tampa kritiniu veiksniu šeimos stabilumui užtikrinti. Diskusijos metu bus keliamas klausimas, kokių sisteminių pokyčių reikia, kad tėčiai nesijaustų tik „pagalbininkais“, o būtų pilnaverčiai sveikatos priežiūros proceso dalyviai.
Stereotipų įtaka kasdieniam gydymo procesui
Visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai daro tiesioginę įtaką tam, kaip sveikatos priežiūros specialistai bendrauja su tėvais. Nevalingos nuostatos, kad mama geriau išmano vaiko poreikius, gali lemti informacijos filtravimą arba tėčių nuomonės ignoravimą. Tai ne tik didina emocinę įtampą šeimoje, bet ir gali turėti įtakos vaiko sveikatos rezultatams, kai vienas iš tėvų lieka nuošalyje nuo svarbios informacijos.
Ši tema papildo platesnį dialogą apie šeimų gerovę sostinėje, kur vis dažniau skiriamas dėmesys mamų emocinei sveikatai ir bendram tėvystės kompetencijų stiprinimui. Visgi, specialistų teigimu, subalansuotas abiejų tėvų vaidmuo yra esminė sąlyga sveikesnei visuomenei formuoti.
Trumpai apie esmę
- Teisinė lygybė vs. praktika: Nors įstatymai numato lygią atsakomybę, vaiko sveikatos priežiūrą dažniausiai koordinuoja mamos.
- Sisteminės kliūtys: Sveikatos apsaugos sistema dažnai taiko komunikacijos modelius, orientuotus tik į vieną iš tėvų.
- Stereotipų kaina: Išankstinės nuostatos apie lyčių vaidmenis trukdo tėčiams tapti pilnaverčiais partneriais gydymo procese.
- Sprendimų paieška: Diskusijoje dalyvaus medikai, politikos ekspertai ir visuomenininkai, ieškantys praktinių būdų situacijai keisti.
Vieša diskusija Mykolo Romerio universitete
Aktualius pokyčius sveikatos sistemoje tėvai ir specialistai kviečiami aptarti 2026 m. gegužės 14 d. Renginys „Vaiko sveikata – abiejų tėvų atsakomybė: kaip sveikatos sistema gali labiau įtraukti tėčius?“ vyks Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centre (Didlaukio g. 55, Vilnius).
Diskusiją moderuos gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas. Susitikime dalyvaus vaikų gydytojai, sveikatos politikos ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Renginys bus prieinamas tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, tačiau visiems dalyviams būtina išankstinė registracija.
Ši iniciatyva yra dalis Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Kartu stipresni: tėčių indėlis į vaiko sveikatos ir negalios priežiūrą“, kuriuo siekiama ne tik kelti problemas, bet ir siūlyti konkrečius sprendimus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai.
Šaltinis: BNS
Komentarai