„StartupBlink 2026“ paskelbta pasaulinė analizė atskleidė reikšmingą poslinkį Lietuvos inovacijų žemėlapyje. Vilniaus startuolių ekosistema šiemet pasiekė istorinį rezultatą, pakildama iš 69-osios į 66-ąją vietą tarp tūkstančio vertinamų pasaulio miestų. Nors sostinė demonstruoja spartų augimą, bendras šalies reitingas patyrė nedidelį nuosmukį, signalizuojantį apie aštrėjančią tarptautinę konkurenciją dėl aukštos pridėtinės vertės verslų.
Pagrindinis Vilniaus sėkmės rodiklis šiais metais – fiksuotas 19,7 proc. ekosistemos vertės augimas. Šis rezultatas leido sostinei ne tik pagerinti savo pozicijas globalioje erdvėje, bet ir įsitvirtinti kaip vieninteliam Lietuvos miestui, patenkančiam į stipriausių pasaulio startuolių centrų šimtuką. Reitingo sudarytojai pabrėžia, kad Vilnius išlaiko lyderystę Baltijos šalyse, aplenkdamas kaimyninių valstybių sostines pagal bendrą verslo aplinkos palankumą.
| Rodiklis | 2026 metų rezultatas |
|---|---|
| Vilniaus pozicija pasaulyje | 66 vieta (pakilo per 3) |
| Lietuvos pozicija pasaulyje | 22 vieta (nukrito per 3) |
| Vilniaus metinis augimas | +19,7 % |
| Regioninė lyderystė | 1 vieta Baltijos šalyse |
Šie skaičiai pagrindžia sostinės gebėjimą pritraukti investicijas net ir esant sudėtingesnei makroekonominei situacijai. Vertinant kiekybinius rodiklius, analizuojamas ne tik veikiančių startuolių skaičius, bet ir jų generuojama pridėtinė vertė, pritraukto kapitalo kiekis bei sėkmingų pasitraukimų (angl. exits) statistika.
Nacionalinis reitingas: kodėl Lietuva užleido pozicijas kitiems?
Priešingai nei sostinė, Lietuva kaip valstybė bendrame reitinge smuktelėjo iš 19-osios į 22-ąją vietą. Svarbu suprasti, kad toks pokytis nebūtinai reiškia šalies ekosistemos traukimąsi ar regresą. „StartupBlink“ analitikai nurodo, kad tai veikiau rodo lėtesnį augimo tempą, lyginant su kitomis sparčiai kylančiomis valstybėmis, kurios pastaraisiais metais masiškai investavo į technologijų sektorių.
Tarptautinėje rinkoje konkurencija dėl talentų ir kapitalo tapo itin intensyvi, todėl net ir stabilus augimas ne visada garantuoja aukštesnę vietą reitingų lentelėje. „StartupBlink“ metodologija remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: kiekybe (startuolių skaičius), kokybe (vienaragių skaičius, investicijų dydis) ir verslo aplinka (infrastruktūra, reguliavimas). Nors verslo aplinkos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti dėl palankios mokestinės sistemos ir skaitmeninės infrastruktūros, bendram šalies rezultatui įtaką daro didelis regioninis pasiskirstymas. Vilnius išlieka dominuojančiu centru, generuojančiu didžiąją dalį šalies inovacijų potencialo, o kiti Lietuvos miestai kol kas nepajėgia konkuruoti globaliu mastu taip efektyviai, kad pakeltų bendrą valstybės vidurkį.
Technologijų bendruomenės įtaka ir prioritetinės verslo sritys
Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė pabrėžia, kad tarptautinis pripažinimas yra kritinis veiksnys pritraukiant užsienio rizikos kapitalo fondus. Lietuva vertinama kaip greita ir lanksti valstybė, kurioje biurokratinės kliūtys yra minimizuotos, o tai ypač svarbu aukštųjų technologijų įmonėms, veikiančioms dinamiškoje aplinkoje.
Sostinėje šiuo metu ryškiausiai dominuoja trys pagrindiniai sektoriai:
* Fintech: finansinių technologijų bendrovės toliau naudojasi palankiu Lietuvos banko reguliavimu ir „sandbox“ aplinka.
* Gyvybės mokslai: augantis investicijų kiekis į biotechnologijas ir medicinos inovacijas tampa vis svarbesniu ekosistemos varikliu.
* Programinė įranga: B2B (verslas verslui) sprendimai ir kibernetinio saugumo produktai išlieka stabiliausiu eksporto pagrindu.
Aktyvi technologijų bendruomenė ir talentų koncentracija Vilniuje sukuria terpę, kurioje inovacijos gimsta greičiau nei kituose regionuose. Tai, kad sostinė išlaiko lyderystę Baltijos regione, rodo kryptingą investicijų politiką ir infrastruktūros plėtrą, orientuotą į ateities ekonomikos kūrimą.
Praktinė informacija: ką šie pokyčiai reiškia verslui?
Investuotojams ir verslo plėtotojams šis reitingas tarnauja kaip patikimumo indikatorius. Nors nacionalinis reitingas šiek tiek krito, Vilniaus pakilimas siunčia žinią, kad sostinė tampa vis labiau „subrendusia“ ekosistema, galinčia konkuruoti su Vakarų Europos centrais.
Kas laukia toliau?
1. Didesnis matomumas: Pakilimas į 66-ąją vietą reiškia, kad Vilnius dažniau pateks į tarptautinių rizikos kapitalo fondų radarus, ieškančius ankstyvosios stadijos investicijų.
2. Konkurencija dėl talentų: Nors reitingas auga, Lietuvai teks spręsti talentų trūkumo klausimą, kad būtų išlaikytas 19,7 proc. augimo tempas.
3. Regioninė plėtra: Siekiant atstatyti šalies pozicijas (22 vieta), būtina skatinti Kauno ir Klaipėdos ekosistemų aktyvumą, kad jos taptų matomais tarptautiniais žaidėjais šalia Vilniaus.
Lietuva išlieka matoma tarptautiniuose startuolių ekosistemų vertinimuose kaip patikimas inovacijų partneris. Tačiau norint susigrąžinti prarastas pozicijas valstybiniame lygmenyje, reikės ne tik išlaikyti Vilniaus augimo pagreitį, bet ir didinti kitų šalies regionų įsitraukimą į aukštųjų technologijų kūrimą.
Šaltinis: BNS
Komentarai