Aplinkos ministerija kviečia į forumą „Darni miesto ekosistema“
Šiandien Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, Aplinkos ministerija organizuoja reikšmingą forumą „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“. Pagrindinis renginio tikslas – išgryninti ateities miestų viziją, kurioje žmogaus poreikiai derėtų su gamtos unikalumu.
Šis dialogas suburia miestų planavimo, aplinkosaugos, verslo, viešojo ir akademinio sektoriaus profesionalus, kurie drauge aptars sudėtingiausius urbanistikos, biologinės įvairovės, atliekų prevencijos ir klimato kaitos iššūkius.
Pasaulinio lygio pranešėjai
Forumą atidarys aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, o įžanginį pranešimą apie Europos ir Lietuvos aplinkos būklę skaitys viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Tarp svarbiausių tarptautinių pranešėjų:
- Jan Gehl: Danijos Karališkosios akademijos profesorius emeritas ir žinomos žmogui pritaikytų miestų filosofijos autorius.
- David Sim: Danų architektas ir urbanistinių vizijų kūrėjas iš „Think Softer“.
- Sabien Leemans: Pasaulio gamtos fondo (WWF) vyresnioji biologinės įvairovės politikos pareigūnė, pristatysianti Europos požiūrį į gamtos atkūrimo procesus.
Lietuvos atstovai, tokie kaip VU Geomokslų instituto profesorius Egidijus Rimkus, aptars miestų atsakomybę klimato kaitos kontekste. Bendrai visų sesijų metu bus nagrinėjama, kaip Lietuva kurs tvarius miestus ateityje, siekdama geresnės ekosistemos.
Keturi pagrindiniai teminiai blokai
Po bendrosios sesijos renginys persikels į keturias specializuotas erdves:
- Urbanistika: (Moderatorė: Eglė Bazaraitė). Bus diskutuojama apie teritorijų planavimo kokybę, tvarios miesto formos kūrimo principus ir miesto vandens kraštovaizdžius. Tarp pranešėjų – Suomijos kraštovaizdžio architektė Pia Kuusiniemi.
- Biologinė įvairovė: (Moderatorius: Marius Karlonas). Nagrinėjamos gamtos apsaugos kryptys, žaliąja sąmonė kasdienybėje ir laukinių gyvūnų integravimas į miesto aplinką.
- Klimato kaita: (Moderatorius: Silvestras Dikčius). Dėmesys skiriamas miestų indėliui mažinant ŠESD emisijas. Bus aptariama pramonės transformacija, individualaus elgesio pokyčiai ir kaip pažangios technologijos bei dirbtinis intelektas gali prisidėti prie prisitaikymo prie kintančių klimato sąlygų.
- Atliekų prevencija ir tvarkymas: (Moderatorė: Audra Avižiūtė). Pristatomos naujovės elektronikos ir statybinių atliekų valdyme. Latvijos ekspertas Jurģis Ugors pristatys el. cigarečių savanoriškos užstato sistemos modelį.
Forumą vainikuos „Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo 2025“ pristatymas, kurio metu bus apdovanotos pažangiausiai aplinkosaugos srityje dirbančios savivaldybės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pagrindinis Aplinkos ministerijos organizuojamo forumo „Darni miesto ekosistema“ tikslas ir kokios naudos tikimasi?
Pagrindinis tikslas – išgryninti strategines kryptis, kurios leistų geriau integruoti žmogaus poreikius ir gamtos unikalumą Lietuvos miestuose. Tikimasi, kad renginio metu generuotos tarptautinės ir vietinės idėjos pasitarnaus kuriant žalesnius, atsparesnius klimato kaitai miestus bei užtikrins aukštesnę gyvenimo kokybę gyventojams.
Kokios pagrindinės idėjos išskiriamos kuriant miestus „žmogui ir gamtai“, remiantis Danijos ekspertų (Jan Gehl, David Sim) pavyzdžiu?
Danijos urbanistikos lyderiai pabrėžia, kad miestai turi būti planuojami ne mašinoms, o žmonėms. Svarbiausios idėjos apima pėsčiųjų ir dviratininkų prioritetą, kokybiškų viešųjų erdvių plėtrą (pvz., parkai, aikštės) ir tankumo didinimą, siekiant sukurti trumpų atstumų miestus, kuriuose patogu gyventi, dirbti ir ilsėtis be poreikio nuolat naudotis automobiliu.
Ką kiekvienas gyventojas gali padaryti, kad jo miestas taptų tvaresnis ir žalesnis?
Prie tvarios miesto ekosistemos kūrimo galima prisidėti kasdieniu elgesiu. Svarbiausia – sumažinti atliekų kiekį ir užtikrinti kokybišką rūšiavimą (prisidedant prie žiedinės ekonomikos), rinktis tvaresnius judėjimo būdus (viešasis transportas, dviratis, vaikščiojimas) ir aktyviai dalyvauti aplinkos tvarkymo ar želdinimo iniciatyvose savo kaimynystėje. Net maži sprendimai daro įtaką oro ir vandens kokybei.
Kodėl biologinė įvairovė yra svarbi tvarių miestų kūrimo kontekste?
Miesto biologinė įvairovė nėra tik estetinė detalė – tai gyvybiškai svarbi infrastruktūros dalis. Ji atlieka esmines funkcijas: žaliosios erdvės sugeria lietaus vandenį (apsauga nuo potvynių), valo orą, mažina karščio salų efektą ir gerina gyventojų psichologinę savijautą. Gamta mieste užtikrina geresnį atsparumą klimato kaitos iššūkiams.
Komentarai