Nuo spalio 1 dienos Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasitinka naująją rektorę – akademinę bendruomenę telks profesorė Ineta Dabašinskienė. Jos vadovavimas žymi naują etapą, kuriame universitetas matomas ne tik kaip akademinės kompetencijos, bet ir moralinės lyderystės centras, aktyviai prisidedantis prie visuomenės ateities formavimo.
Ateities universitetas: žinių centras ir moralės kompasas
Naujoji VDU rektorė pabrėžia, kad universitetai privalo išlikti laisvo tyrinėjimo ir žinių kūrimo židiniais, gebančiais atliepti šiuolaikinius technologinius, ekonominius ir socialinius pokyčius. Pavyzdžiui, sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas, anot profesorės, turi būti vertinamas kaip pagalbinė priemonė, o ne sprendimus priimantis subjektas. Todėl ypatingai svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą atsakingai naudoti šiuos įrankius.
Šiandieniniame geopolitinių ir ekonominių iššūkių fone, universitetai, prisidėdami prie strateginių valstybės gairių kaip „Lietuva 2050“ vizija, turi pasižymėti ne tik infrastruktūros, bet ir vertybiniais tvirtumu. Profesorės Dabašinskienės įsitikinimu, sėkmingai veikti ir skatinti ilgalaikius pokyčius universiteto bendruomenė gali tik stiprindama pasitikėjimo kultūrą, išlaikydama moralinį stuburą ir demonstruodama atsakomybės pavyzdį visai visuomenei.
„Universitetas yra stiprus tiek, kiek išlieka ištikimas savo fundamentalioms vertybėms: akademinei laisvei, kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir visapusiškam ugdymui. Šis įsitikinimas, grįstas liberal arts principais, yra tvirčiausia mūsų atrama ir pagrindinė kryptis“, – teigia rektorė, pristatydama savo viziją. Anot jos, ateities universitetas – tai inovacijų ir pažangos lopšys, kuriame įgyjamos įvairios ekspertinės kompetencijos, ugdomi laisvi, atsakingi ir drąsūs individai, nebijantys imtis rizikos ir klysti.
Be to, VDU rektorė mato universitetą kaip moralinės lyderystės vietą. Informacijos triukšmo ir konkurencijos eroje būtina kurti pasitikėjimo, dialogo ir bendradarbiavimo atmosferą, ginti universalias žmogiškąsias vertybes ir išlikti atviriems pasaulio įvairovei. Profesorė Dabašinskienė tiki, kad sąžiningumas ir atjauta gali keisti pasaulį, o VDU sieks būti universitetu, kuris jungia tradiciją ir modernumą, yra atviras, drąsus, atsakingas, empatiškas ir gebantis nustebinti tiek Lietuvą, tiek pasaulį savo pasiekimais.
Lyderystė per dialogą ir empatiją
Lyderystę naujoji rektorė supranta kaip ne griežtą, viską žinantį autoritetą, o kaip bendruomenišką, įsiklausantį ir demokratišką procesą, grįstą dialogu ir empatija. „Universitetas gyvas tik tada, kai kiekvienas jo narys jaučiasi atsakingas už pokyčius“, – pabrėžia Ineta Dabašinskienė.
Vienas iš pirmųjų jos uždavinių bus aktyviai įtraukti visą akademinę bendruomenę į sprendimų priėmimą. Sprendimai, anot rektorės, turi gimti atvirose diskusijose, kuriose būtų išklausomi skirtingi balsai ir nuomonės. Planuojama organizuoti darbo grupes, skirtas įvairioms esminėms universiteto veiklos sritims: nuo mokslo ekosistemos ir biudžeto planavimo iki dirbtinio intelekto integravimo ir alumni įsitraukimo. Tai užtikrins platesnį požiūrį ir sustiprins bendruomenės jausmą.
Lietuvos aukštojo mokslo iššūkiai ir galimybės
Nors Lietuva turi didelį potencialą išsiskirti tarptautiniu mastu aukštojo mokslo kokybe, rektorė įžvelgia ir pagrindines problemas. Tai – nepakankamas pasitikėjimas tarp valstybės ir universitetų, demografinė krizė bei nuolatinės reformos, destabilizuojančios visą sistemą.
Profesorė Dabašinskienė teigia, kad Lietuvos aukštosios mokyklos yra stiprios, tačiau galėtų dar sėkmingiau konkuruoti pasaulyje ir Europoje, jei būtų mažiau kontrolės ir daugiau pasitikėjimo. Pertekliniai reglamentai ir ilgos tvirtinimo procedūros stabdo inovacijas ir iniciatyvas. Jos tikslas – mažinti biurokratiją ir suteikti daugiau realios autonomijos, leidžiančios universitetams lanksčiau reaguoti į kintančias sąlygas ir efektyviau panaudoti savo potencialą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ruošia studentus ateities iššūkiams ir galimybėms?
VDU ruošia studentus ne tik atsakydamas į šiandienos poreikius, bet ir formuodamas ateities horizontus. Universitetas siekia būti inovacijų ir pažangos židiniu, kur įgyjamos įvairios ekspertinės kompetencijos, suprantami ir praktikuojami tarpdisciplininio darbo principai. Ugdomi laisvi, atsakingi ir kilnūs individai, turintys drąsos veikti ir prisiimti riziką, remiantis liberaliųjų menų principais.
Kokios pagrindinės vertybės padeda universitetams išlikti stipriems ir atspariems šiuolaikiniame pasaulyje?
VDU rektorė pabrėžia, kad universitetas yra stiprus tiek, kiek išlieka ištikimas pamatiniams principams: akademinei laisvei, kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir visapusiškam ugdymui, įsišaknijusiems liberaliųjų menų tradicijoje. Sėkmingai veiklai neapibrėžtumo sąlygomis būtina išlaikyti moralinį stuburą, stiprinti pasitikėjimo kultūrą ir rodyti atsakomybės pavyzdį visuomenei.
Koks vaidmuo skiriamas dirbtiniam intelektui šiuolaikiniame ugdyme ir kodėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą?
Dirbtinis intelektas, nors ir tampa kasdienybės dalimi, ugdyme turi išlikti pagalbininku, o ne sprendimus priimančiu mechanizmu, pakeičiančiu žmogų. Todėl yra gyvybiškai svarbu ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti šiuos įrankius ir jais naudotis atsakingai, užtikrinant, kad žmogus išliktų centre.
Kaip bendruomeninė lyderystė prisideda prie universiteto sėkmės ir visuomenės gerovės?
Rektorės nuomone, bendruomeninė lyderystė yra esminė, siekiant sutelkti akademinę bendruomenę bendram tikslui ir kurti prasmę. Ji leidžia universitetui sėkmingai veikti, stiprinti pasitikėjimo kultūrą ir rodyti atsakomybės pavyzdį visuomenei. Tai yra galimybė ne tik reaguoti į šiandienos poreikius, bet ir formuoti ateities perspektyvas.
Komentarai