Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU) surengė simpoziumą „Aistros bendrabūtyje: klydinėti“, kuriame įvairių sričių intelektualai diskutavo apie klaidų prasmę žmogaus egzistencijai. Renginyje dalyvavo net 19 žinomų profesionalų, tarp kurių – filosofai Kristupas Sabolius ir Nerijus Milerius, psichiatras Dainius Pūras, tinklalaidininkė Tautė Šumskė ir tyrimų žurnalistė Birutė Davidonytė.
Klydimas kaip smalsumo variklis
Renginio sumanytoja, VU Filosofijos fakulteto mokslininkė asist. dr. Julija Tuleikytė, paaiškino, kodėl ši tema tapo esminė. Ji prisipažino, kad ilgus metus, praleistus mokykloje ir universitete, manė, jog pagrindinis mokymosi tikslas yra išmokti nedaryti klaidų. Tačiau bėgant laikui paaiškėjo, kad baimė suklysti sulaiko nuo smalsumo ir nevaržomo klydinėjimo.
Vaikščiodama „saugiais takais“, vis rečiau aptikdavau stebinančius dalykus. Pradėjau svarstyti, kad galbūt perdėtai vengti klaidų yra didžiausia klaida.
Apie tai, kaip paversti mokymosi procesą įdomiu ir efektyviu, skatina mąstyti ir naujausių ugdymo principų taikymas. Išsamiau apie tai, kaip sužadinti vidinę motyvaciją, galite paskaityti čia: Žaidybinimo principai: kaip sukurti nepamirštamą ir efektyvią mokymosi patirtį.
Įkvėpimas iš Rio de Žaneiro
Lūžis mokslininkės mąstyme įvyko prieš porą metų Rio de Žaneire. Netyčia pasiklydusi nesaugiame rajone, ji netikėtai sutiko kolegą, kuriam buvo iškelta užduotis… pasiklysti. Šis nevaržomas požiūris į klaidžiojimą paskatino Tuleikytę susimąstyti: o galbūt ir jos kolegos Vilniaus universitete turi vertingų, tačiau niekur nepublikuotų klydinėjimų patirčių?
Įkvėpimas parsivežtas iš Rio de Žaneiro valstijos universiteto simpoziumo „Errar?“ (liet. Klysti? Klaidžioti?) leido idėją pritaikyti Lietuvoje. Juolab, kad ciklo pavadinimas „Aistros bendrabūtyje“ netiesiogiai atiduoda duoklę Filosofijos fakultetui, kuris XVII a. buvo įkurtas kaip bendrabutis („bursos“), o dabar aistringai nagrinėja bendros būties klausimus.
Patį VU Filosofijos fakulteto pranešimą apie Julijos Tuleikytės įžvalgas galite rasti čia. Abiejų renginių, tiek Brazilijoje, tiek Lietuvoje, esmė – aistringas dėmesys klydinėjimo problematikai, kuri asocijuojasi su laisve ir žaidimo lengvumu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip galime pakeisti požiūrį į klaidas ir nugalėti baimę klysti, kuri stabdo smalsumą?
VU mokslininkė Julija Tuleikytė teigia, kad baimė klysti yra didžiausia kliūtis mokymuisi ir smalsumui. Norint ją nugalėti, reikia keisti klaidos sampratą – tai neturi būti vertinama kaip nesėkmė ar tikslo nepasiekimas, bet kaip neišvengiama proceso dalis ir vertinga informacija. Svarbiausia yra sukurti aplinką, kurioje ‘klydinėjimas’ (nevaržomas, smalsumu paremtas bandymas) būtų priimtas kaip kelias į netikėtus atradimus, o ne kaip gėdos šaltinis.
Kokia yra „klydinėjimo“ prasmė kūrybiškumui ir asmeniniam augimui?
Simpoziumo dalyviai pabrėžė, kad klydinėjimas (angl. errar) – tai veiksmas, kai išeinama iš saugių, jau išbandytų takų. Būtent šiame neapibrėžtumo lauke, paliečiant paraštes ir darant netikėtas klaidas, gimsta kūrybiškumas ir inovacijos. Filosofiniu požiūriu, tai leidžia aptikti stebinančius dalykus ir naujas žinias, kurios niekada neatsirastų nuolat siekiant tobulumo ir dirbant pagal griežtą planą.
Kaip tėvai ir mokytojai turėtų reaguoti į vaikų ir studentų klaidas, kad paskatintų smalsumą?
Pagal edukologų ir psichiatrų įžvalgas, esminis ugdymo tikslas neturėtų būti klaidų vengimas, o gebėjimas iš jų mokytis. Tėvai ir mokytojai turėtų kurti „saugią erdvę klysti“, kur klaida yra priimama kaip grįžtamasis ryšys, o ne kaip nuosprendis. Svarbu skatinti atvirumą, pabrėžiant, kad dideli atradimai beveik visada yra daugelio nepavykusių bandymų rezultatas. Taip auginama ne baimė, o atsparumas ir noras tyrinėti.
Kokia yra didžiausia klaida, kurią, anot filosofų, darome siekdami sėkmės?
Viena iš pagrindinių renginio sumanytojos J. Tuleikytės įžvalgų yra ta, kad didžiausia klaida yra perdėtas ir nuolatinis stengimasis išvengti klaidų. Perfekcionizmas ir noras visada eiti saugiais, išbandytais takais stabdo smalsumą, užblokuoja galimybę netikėtai pasisekti ir paverčia mokymąsi tikslo siekimu be paties proceso džiaugsmo. Iš tiesų, kartais tikslingas pasiklydimas yra efektyvesnis būdas atrasti save ir naujas žinias.
Komentarai